Lima. Oro uosto taksistai nenustebino kelis kartus “užlenktomis” kainom, todėl išgirdę sprukome iš jų teritorijos. Gatvės taksistas buvo dvigubai pigesnis už pigiausią pasiūlymą oro uoste. Atvykome į autobusų terminalą ir išvažiavome į Ica. Iš ten – į Nazca.
Nazca. Išlipusius iš autobuso mus pasitiko perujietis ir paklausė, ar esame iš Lietuvos. Tai buvo hostelio, kuriame apsistojusi Olga, šeimininkas. Netrukus susitikome ir su Olga. Ji į Peru atvyko keliomis dienomis anksčiau. Turėjome šiek tiek laiko iki naktinio autobuso į Arequipą. Apsilankėme vietinėje užeigoje ir pradėjome pažintį su vietine virtuve. Vytautas nepataikė su užsakymu ir gavo šeimyninę porciją įvairiai paruoštos keptos mėsos. Du trečdalius porcijos jis išsinešė į autobusą.
Šiuolaikiniame pasaulyje mes beveik visi tapome sėslaus gyvenimo būdo atstovais. Kas biure, kas universitete, kas ofise ar namie. Mes nebejudame daug. Net aktyviais save laikantys žmonės sportuoja vidutiniškai 2 valandas per dieną. Ir staiga tu išeini į kalnus savaitei ar daugiau. Nuo ryto iki vakaro, kiekvieną dieną. Tavo keliai prie to nepratę. Jiems tai iššūkis, ir dažnai ne pagal jėgas. Jie kaip ir bet kuris kitas per daug intensyviai naudojamas mechanizmas perkaista, genda, nusidėvi. Tavo keliai tiesiog pavargsta, ir prasideda uždegimas nuo perkrovos. Jie pradeda kaisti, mausti, diegti panašiai kaip skaudantis dantis. Nepatogiau pastačius koją, gali ypač skaudžiai pervert skausmas. Galiausiai sutinsta, parausta, sunku darosi sulenkti koją.
