5000km aplink Alpes su boruže

Noriu jūsų paklausti. Ar žiūrėjote per TV dėžę Starkaus ir Radzevičiaus nuotykius senais ir nepatogiais automobiliais? Spėju, kad taip. Tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad kažką panašaus greitu metu patirsiu…  Tačiau prisiminus Džeimsą Bondą – niekada nesakyk niekada.

Taigi, rugpjūčio pabaigoje išsiruošėme į epinę kelionė po Alpes. Automobilis – darbinė Džordžo „boružė“. Neprižiūrėta ir berods 5 metus netvarkyta Daihatsu Cuore. Aplankytos 7 šalys, nuvažiuoti 5000km, praleistos 8 dienos kalnuose. Paskutinę vasaros dieną dar spėjome pasišildyti Lietuviška saulute.

Kelionės tikslas – nuvažiuoti į kalnus ir ten praleisti paskutines vasaros dienas. Specialiai įkopimui nesiruošėme, nuo gegužės nečiupinėjome alpinistinės įrangos. Susiklosčius palankioms sąlygoms ketinome šturmuoti Matterhorną. Kiek turiu žinių, iš Italijos pusės lietuviams nėra pavykę įkopti šio įspūdingo Alpių bokšto.

Pirmoji plano dalis – trumpa aklimatizacija. Šiais metais su Skaiste rimtuose kalnuose nebuvom. Todėl pirma kelionės stotelė – Prancūzijos alpinizmo lopšys Chamonix. Ten mūsų laukė anksčiau atvykęs Julius.

Lietingas šeštadienis. Susitikome su Džordžu padaryti mašinų rokiruotę. Jo žinioje palikome Opel „Vėtrą“ mainais į jo baltą boružėlę su litrine širdimi. Džordžas patikino, kad boruže galima pasitikėti. Ji – praktiškai neužmušama.

Vakarop sutemus iš Molėtų su manta pajudėjome Lenkijos pasienio link. Lietus pylė, matomumas prastas. Pečiukas veikė tik viena kryptimi ir pūtė į kojas… Nevaldoma boružė lyg amfibija plaukė fūrų ištryptomis provėžomis Lenkijos sienios link. Pasienyje keičiantis valiutą pastebiu – sustiprėjęs vėjas išvaikė lietaus debesis. Lenkijos pusėje – sausa ir giedra. Valio!

Naktis pasitaikė giedra ir produktyvi. Ryte pusryčiavome Vokietijos pasienyje. Tačiau dieną sėkmė nusisuko. Užkniso dažni autobanų remontai, užtvertos juostos. Kelyje nematyt nė vieno darbinyko. Hm, fiurerio laikais tokie bajeriai jiems nepraeitų! Sekmadienis, karštis, kamščiai, eilės ir sugedę ar degantys automobiliai. Tokia buvo liūdna autobanų statistika. Visą dieną spaudžiau gazą ir verčiau mažą boružės širdelę plakti 120km/h greičiu. Vis tik mašiniukas sparnų neturėjo ir į orą nepakilo.

Temstant išvažiavom iš Europos sąjungos zonos ir tuo džiaugėmės. Juk Šveicarijoje prasideda Alpės! Kelias valandas lydėjo fantastiški naktiniai kalnų vaizdai, kol atvykome į Martigny. Stačiu susiaurėjusiu keliuku kilome į perėją. Suprastėjęs kelias reiškė ne ką kitą, o tai kad patekome į Prancūzijos teritoriją. Kaimukuose po kelią šmirinėjo visokie gyviai. Pakelėje pasimetęs mažas laputis, lyg šimtakojis per kelią bėgo stambokas barsukas, šalia tvartų akis žibino NSO (neatpažinti slankiojantys objektai). Leidžiantis ratuose pasigirdo keisti garsai. Baigėsi stabdžių kaladėlės… O pravarėme mažiau nei pusė kelio. Iš kitos pusės važiuojant su tokiu automobiliuku nuotykiai iš anksto buvo užprogramuoti. Ir juos čia artimiausiu metu aprašysiu!

Apie trečią nakties navigacija nesuklydo ir atvedė tiesiai į Chamonix kempingą. Suabejojom, ar jis gali būti miestelyje tarp gyvenamųjų namų? Abejonės nepasitvirtino.

Mano Nikonas nesuremontuotas, tai kito veidrodinio fotiko neturėjom. Naudojomės ne pirmos jaunystės Skaistės muiline, o vėliau Juliaus super puper Soniu. Iš anksto atsiprašau už šūdiną nuotraukų kokybę. Be iliustracijų vis tiek ne taip smagiai skaitosi…


Nuvažiuotas maršrutas.

3 komentarai

  1. Zorzas

    I prisipazinkit, ka ten daret, atidarus automobilio kapota? Remontavot auto? O tai salia nepriziuriami vinuoginai matosi …:)

Parašykite komentarą