7 būdai, kaip greičiau „sudrožti“ kelio sąnarius

Žygiai kalnuose, žiemos žygiai yra nepakartojami. Kas tai išbandė, susipažino su žygeivio virtuve iš arčiau, visada norės sugrįžti ir dar kartą patirti tuos tikrus įspūdžius bei išgyvenimus. Mes vėl rūšiuojame inventorių, kraunamės kuprines, aunamės savo nutrintus geruosius trekingo batus ir judame nuo ryto iki vakaro. Po žygio atmintyje pasilieka tai, kas buvo geriausia. Bet mūsų keliai, kelių sąnariai pamena viską.

Kelių sąnariai yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų kūno vietų aktyvaus laisvalaikio metu. Pažeidimai, sužalojimai gali atsirasti staiga pasukus ar kryptelėjus koją. Tada dažniausiai sužalojami kelio sąnario raiščiai, meniskai. Bet dar dažniau jie yra žalojami nepastebimai, pamažu. Apie tai yra šis straipsnis.

knee keliai Šiuolaikiniame pasaulyje mes beveik visi tapome sėslaus gyvenimo būdo atstovais. Kas biure, kas universitete, kas ofise ar namie. Mes nebejudame daug. Net aktyviais save laikantys žmonės sportuoja vidutiniškai 2 valandas per dieną. Ir staiga tu išeini į kalnus savaitei ar daugiau. Nuo ryto iki vakaro, kiekvieną dieną. Tavo keliai prie to nepratę. Jiems tai iššūkis, ir dažnai ne pagal jėgas. Jie kaip ir bet kuris kitas per daug intensyviai naudojamas mechanizmas perkaista, genda, nusidėvi. Tavo keliai tiesiog pavargsta, ir prasideda uždegimas nuo perkrovos. Jie pradeda kaisti, mausti, diegti panašiai kaip skaudantis dantis. Nepatogiau pastačius koją, gali ypač skaudžiai pervert skausmas. Galiausiai sutinsta, parausta, sunku darosi sulenkti koją.

Kas gi atsitinka? Sąnario kremzlė, kuri dengia sąnarinius paviršius, supaprastintai tariant yra lyg korėta kempinė. Apkrovos metu žygiuojant ji susispaudžia, išspausdama sąnario skysčius į sąnario vidų. Nuėmus apkrovą, ji vėl išsiplečia ir sąnario skystis užpildo kremzlės akytą vidų. Šis skystis kartu ir maitina kremzlės ląsteles. Nes pati kremzlė neturi kraujagyslių. Esant per didelei apkrovai, kremzlė nebespėja atsistatyti. Dėl perkrovos taip pat nusidėvi meniskai, kurie veikia kaip papildomi amortizatoriai, mažinantys kremzlės apkrovą. Jie atšerpetoja, suplyšinėja, įtrūksta. Tada jau gali stipriai įplyšti ir be rimtesnės traumos.

normal-medial-meniscus sudevetas-meniskas medial-meniscus-transplant

Sveikas meniskas         Sudėvėtas meniskas     Pažeista sąnarinė kremzlė

Atsiradus skausmams, mes dažniausiai bandome į tai nekreipti dėmesio. Mes tiesiog dažnai neturime iš ko rinktis. Nes dienos maršrutas būna jau suplanuotas ir mes turime pasiekti nakvynės vietą. Kas darosi toliau? Sąnario vidų yra išklojęs specialus audinys, vadinamas sinovija. Ji gamina sąnarinį skystį. Pervargus keliui, sutikus medžiagų apykaitai dėl perkrovos pradeda vystytis jos sudirginimas, uždegimas. Sinovija pradeda gaminti daugiau skysčio. Kelis patinsta, liečiant būna šiltas ar net karštas, sunku lenkti, skausmas didėja.

Jei sugebėjote ignoruoti savo kelius, nesiklausėte jų skausmingų skundų dėl pervargimo, tai galiausiai ateis laikas kai keliai pradės ignoruoti jus. Kiekvienas žygis, kiekviena neprotinga perkrova sumuojasi. Todėl nesvarbu, kad po žygio kelis mėnesius neveiksi nieko sunkaus, leisi „atsigauti“ sąnariams. Sulaukę vidutinio amžiaus galite jau turėti suluošintus kelių sąnarius be sąnarinės kremzlės. Kas tada lieka? Vaistai nuo skausmo, eksperimentai su specializuotais maisto papildais, teipavimai, leidžiami vaistais į sąnarius, priešlaikinis pensininko režimas ir ramstymasis ramentais ar lazdelėmis. O kai jau niekas nebepadeda ir skausmas „užknisa“, lieka operacija, kelio sąnario protezavimas. O protezai nepritaikyti ekstremaliam gyvenimo būdui, tik ramiam pensininko režimui.

Ką mes galime padaryti? Ar galime tai sulėtinti ir įtakoti? Protingai elgiantis, naudojant tinkamą įrangą, avalynę, techniką tikrai galima. Net ir dalyvaujant varginančiuose žygiuose galime taupyti savo sąnarius.

Faktoriai, įtakojantys sąnarių apkrovą:

  • Netaisyklinga leidimosi technika.
  • Ankstesnės traumos.
  • Per dideli fiziniai krūviai.
  • Nepakankamas fizinis pasiruošimas.
  • Antsvoris.
  • Trekingo lazdų ignoravimas.
  • Netinkama avalynė.
[sociallocker]

Netaisyklinga leidimosi technika. Lipant į kalną, įkalnę aktyviai dirba raumenys. Jie turi nugalėti žemės traukos jėgą ir pakelti kūno svorį, koją. Leidžiantis žemyn, raumenys gali nebedirbti taip stipriai, jiems nebereikia įveikti žemės traukos. Nors būtent leidžiantis žemyn pradeda skaudėti kelius. Nes sąnariai turi absorbuoti daug didesnį jūsų kūno svorio smūgį. Kaip žemyn leidžiasi tipinis turistas kai jis yra pavargęs? Jis stengiasi nenaudoti raumenų, „leidžia jiems pailsėti“. Meta kojas į priekį be raumenų kontrolės. Tikiuosi jūs to nedarote, nes kiekvienas toks žingsnis lyg plaktukas kala per kelio sąnario kremzlę. Žemyn leidžiantis stenkis eiti nedideliais žingsniais, kuo mažiau lenkti kelius. Didelės amplitudės judesiai labiau vargina sąnarius. Venk staigaus leidimosi žemyn, naudok daugiau „zigzaginio“ leidimosi. Nesileisk per greitai, daryti pertraukas ir leisk „atvėsti savo krumpliaračiams“. Dažniau daryk pertraukas. Geriau kelios trumpos, nei viena ilga. Pertraukų metų sėdėdamas ar gulėdamas pakelk kojas aukščiau, ant akmens, kuprinės. Nebėk, nedaryk šuolių leisdamasis žemyn. Naudok kontroliuojamą raumenų jėgą, leidžiantis žemyn netrenk pėdom į žemę, keliai turi būti truputį sulenkti. Toks leidimasis vakare tikrai garantuos skaudančius raumenis, degančias blauzdas, bet raumenys tam ir skirti kad dirbtų. Tokiu būdu tausosi sąnarius. Jei leidimasis tam tikrose atkarpose nėra status, poilsiui galima paeiti atbulomis. Tai labai padeda pailsinti, atpalaiduoti raumenis, sąnarius, nes tada dirba kiti raumenys. Jausiesi kaip po poilsio pertraukėlės. Rinkis lygesnį, minkštesnį paviršių. Jei šalia tako yra pieva, eik ja, nes minkštesnis paviršius sušvelnins, absorbuos smūgius į sąnarius.

Ankstesnės traumos. Atmink, kad nei tavo sąnariai nei tu nejaunėjate. O visos traumos sumuojasi. Jei teko operuoti kelį dėl menisko plyšimo, ir didelė jo dalis buvo pašalinta, elkis atsargiau. Labiau įvertink būsimas apkrovas, nes tu, paprastai tariant, likai be apsauginių amortizatorių. Tada sąnario kremzlė greičiau dėvėsis netausojant jos. Jei plyšę kryžminiai raiščiai, koja nebebus tokia stabili ir patikima, kaip anksčiau. Gali netikėtai kryptelti koją ir susižaloti daug rimčiau. Gal būt sudėtingesnio žygio metu vertėtų nešioti įtvarą (tik nenešiok jo pastoviai).

Per dideli fiziniai krūviai, nepakankamas fizinis pasiruošimas. Įvertink savo galimybes. Tarkim, metus gyveni sėslų vadybininko ar verslininko darbą. Ir staiga išeini savaitei į kalnus, po dešimt valandų kasdien. Psichologiškai tu gali būti labai stiprus, bet tai neturi nieko bendra su sąnariais. Jie tiesiog nepratę, nepasiruošę. Čia gali padėti krūvio, ištvermės treniravimas. Mėnesį ar du prieš kelionę intensyviau pasportuok, pabėgiok, palakstyk su dviračiu. Kai kas gali nesutikti, kad pradėti sportuoti prieš mėnesį ar du prieš žygį yra pakankama. Žinoma, idealiausia būtų pastoviai palaikyti gerą fizinę formą. Deja, ne visi esame tokie tvirti ir atkaklūs.

businessman-in-a-suit-with-backpack-and-hiking-poles

Trekingo lazdų ignoravimas. Dažnai tenka girdėti iš žmonių, kad jiems nereikia lazdų, nepatogu, maišo, užima vietą, pripratę be jų apsieiti. Įsidėmėk! Jos skirtos ne tavo įvaizdžio, stiliaus gadinimui, bet sąnarių tausojimui, ypač kelių. Gal būt šokinėdamas kalnuose kaip ožys nuo akmens ant akmens atrodai įspūdingai. Bet kai po 10-20 metų gatve eidamas turėsi ramstytis jau kitomis lazdomis, nebeatrodysi taip įspūdingai. Ir dar. Viena žygio metu pasiskolinta lazda yra ne išeitis! Taip nukraunamas tausojamas skaudantis kelis, tačiau kitas apkraunamas dvigubai. Verta žinoti, kad lazdos dar papildomai suteikia stabilumą, papildomą apsaugą nuo paslydimo, lygsvaros netekimo. Svarbu tinkamai sureguliuoti lazdų aukštį. Kopiant aukštyn – patrumpinti, o kopiant žemyn – pailginti. Žygio metu skaudant keliams, kai nėra iš ko rinktis, padėti gali savadarbės lazdos iš medžio.

Antsvoris. Per didelis kūno svoris kenkia sąnariams ne tik žygio metu bet ir kiekvieną dieną. Jei žmogus, tarkim turi dešimt kilogramų antsvorį, tai tas pats kas tampyti kas dieną kuprinę, kuri sveria dešimt kilogramų. Tikrai būtų lengviau vaikščioti bet tos kuprinės. backpack pack Kita problema žygiuose yra kuprinės svorio sureguliavimas. Tai nėra lengvai sprendžiamas dalykas. Yra daiktai ir įranga, kuriuos būtina neštis. Čia svarbu tinkamai susikrauti daiktus į kuprinę, subalansuoti svorio centrą. Imk tik tai kas būtiniausia. Papildoma laisvalaikio ar prabangos atributika pasidžiaugsi grįžęs namo. Svoris ant tavo nugaros veikia sąnarius aštuonis kartus didesniu svoriu. Tai reiškia, kad papildomi 5 kilogramai kelius apkraus beveik 40 kilogramų. Jei žygio metu vienam iš bendrakeleivių atsirado rimtų problemų su kelių sąnariais, reikia nukrauti jo kuprinės turinį. Ypač tai aktualu, kai žygio dienotvarkė neleidžia atsilikti nuo numatyto dienos kilometražo. Tai labai pagerins žygeivio savijautą.

Netinkama avalynė. Tikras kalnietis žino, kad geri trekingo ar alpinistiniai batai yra daug brangesni už paprastus žieminius. Jie turi specialų nelankstų, storą amortizuojantį padą, apdirbtą vandens nepraleidžiančią odą ar jos pakaitalus, tvirtus auliukus ir patikimą suvarstymo mechanizmą. Kalnų batai verti savo kainos, o po žygio galėsi juos naudoti aktyviam laisvalaikiui ir Lietuvoje. Tinkami batai turi būti pradinė investicija visų, kas ruošiasi keliauti į kalnus. Kai kas (tame tarpe ir mes – BlogamOre) trekingo batus pradeda nešioti kaip kasdieninę žieminę avalynę. Bet ir tokie batai po ilgesnio nešiojimo nusidėvi, nusitrina ir iškrypsta padai. Svarbu laiku juos pakeisti, kad žygyje nesuplyštų (teko tokių galybę matyti paliktų kalnuose). Kai kurie žmonės turi specifinių poreikių, jų pėda būna nestandartinės formos ar išgaubtumo. Tada verta pasikonsultuoti su ortopedinių parduotuvių specialistais. Gal būt pagelbės specialus pado įdėklas, pritaikytas būtent tavo kojai.[/sociallocker]

Jei vis tik jau atsitiko taip, kad po dienos žygio keliai pulsuoja, dega, maudžia, duok jiems vakare pailsėti. Neklupinėk be reikalo, eik tiesiai į palapinę. Tinka šaltis ant kelio, laikyti reikėtų po 10-15 minučių du ar tris kartus per dieną. Tam galima naudoti sniegą. Jį reikia įdėti į maišelį ir įsukti į kokią nors medžiagą, rankšluostėlį. Nes uždėjus tiesiai ant odos, galima nušalti. Tinka šalto vandens kompresai iš kalnų upelių. Pašaldyti galima ir dienos pertraukų metu. Tinkami ir spiritiniai kompresai. Bet ne gryno spirito – jis gali nudeginti odą. Reikia skiesti su vandeniu per puse. Elementariausias kompresas: sulankstytas binto gabalas sumirkomas skiestu spiritu, dedamas ant kelio, ant viršaus plastmasinė plėvelė (atkirpta paprasčiausio maišelio dalis), viskas apvyniojama elastiniu bintu. Nesuveržk per stipriai.

Vaistai. Tinka tiktai vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Labai svarbu, kad vaistas ne tik mažintų skausmą, bet ir slopintų uždegimą, skysčių kaupimąsi sąnario viduje. Dažniausiai turimi vaistinėlėje tinkami vaistai būna Nimesilis, Diklofenakas, Indometacinas. Tikri kalniečiai nemėgsta vaistų. Pirmai progai pasitaikius tikrai jų nepuls vartoti. Bet nereikia susilaukti tokio momento kai kelis jau visai sutinęs, nesilanksto. Be to, vaistai iškart nesuveiks. Reikia laiko, kad jie nuslopintų įsivažiavusį uždegiminį procesą.

couple-hiking-poles

Neatiduok kalnams visko, jiems nereikia tavo sveikatos. Tavo vaikams ir anūkams jos labiau reikės.

17 komentarų

  1. LInas

    Dekui, labai idomus ir manau pravartus patarimai. Man nezinomiausia dalis buvo lazdos, as vis nesuprasdavau kam jos reikalingos 🙂

  2. Edgaras

    Super ! O as pavarges leisdavausi nuo kalno kaip tipinis turistas, „ilsindamas“ raumenis. Nepagalvojau apie sanarius. Aciu.

  3. Mindaugas

    Labas Skaiste, idomu ir naudinga skaityt parengtą medžiagą. Dėkui.
    Nuskausminamuosius preparatus paminėjai, o kokia medikų nuomonė pvz apie šiuos produktus FitLine Gelenk – Fit, Nutrend flexit gelacoll arba Nutrend flexit Liquid bei Trec Nutrition preparatai. (paimta is www. sveikatosgurmanai. lt). Pagal aprasymus tai vos ne nepakeiciamas dalykas, bet kaip yra is tiesu. Aisku bet kokiu atveju geriau tinkamai apsisaugoti negu gyditis bet…

    Mindaugas.

  4. Skaistė

    Ačiū už klausimą. Mindaugai,
    Paminėti preparatai priklauso maisto papildų grupei. Anksčiau jie buvo vadinami vaistais, bet neperseniausiai Lietuvoje buvo pareikalauta juos išbraukti iš vaistų skyriaus ir priskirti maisto papildų grupei. Nes jie negarantuoja gydomojo poveikio, o tik papildo mitybą tam tikromis medžiagomis. Konkrečiai sąnariams skirtų papildų rinkoje yra tikrai daug. Ir kiekviena farmacinė firma bando įrodinėti, kad jos produktas geriausias. Kuri firma paruošia geriausią tuometinę marketingo programą, tas preparatas ir būna tuo metu populiariausias. Jei būtų atrastas preparatas, kuris nenuginčijamai yra tikrai veiksmingas, firma pasistengtų tai įrodyti ir nugramzdintų kitus konkurentus.
    Nenoriu teigti, kad jie visai neveiksmingi. Tiesiog pas kiekvieną žmogų yra savos sąnarių problemos, skirtingas amžius. Jei suplyšę meniskai, dideli paviršiaus defektai, ar kremzlės visai nebelikę papildai to neišspręs. Tai kaip bobutę nuvesti į grožio saloną, pateplios, pašviežins, atliks gaivinančias procedūras, bet neatsuks laiko atgal.
    Jei yra didelės apkrovos, netinkama mityba (pripažinkime, kad nedaug kas maitinasi sveikai, pilnavertiškai), papildai gali būti kaip papildomas trūkstamų maistinių, tepančiųjų medžiagų šaltinis. Ir tokiu atveju gali tikrai pagerinti savijautą. Yra nemažai žmonių, kurie net metus jautėsi geriau po injekcinių preparatų. Bet juos reikia gerti ilgai, mažiausiai 3-4 mėn. Prisipažinsiu, pati bandžiau. Tačiau greitai trūko kantrybė: preparatas taip pat baisingai išgirtas, bet per vieną kartą sugerti 8 ne visai mažas tabletes pasirodė ne taip jau paprasta.
    Tikiuosi, atsakiau į klausimą.

  5. Vismantas

    Laba diena :). Straipsnis buvo tikrai labai įdomus ir naudingas – tikriausiai vienintelis šia tema lietuviškai (niekur kitur kažko panašaus nepavyko rasti…). Ruošiuosi už 5 savaičių pėsčiomis vienas ar su keliais draugais išeiti žygį per Lietuvą (apie 450 km) ir norėjau pasiteirauti, ar vaikščiojimo lazdos taip pat padeda tausoti sąnarius žygiuojant ir lygumomis? Taip pat klausimas kilo, jei jau mėnesį intensyviai fiziškai rengiuosi būsimiems krūviams ir ruošiuos likusį laiką, ar verta pradėti gerti kažkokius maisto papildus, siekiant sustiprinti kelių sąnarius? Jei taip, tai kokių medžiagų jiems reikia (kalcio, ryklio kremzlių, vitamino C, B, D?) ir kokius konkrečius papildus rekomenduotumėte? Būčiau labai dėkingas už patarimą, nes ne ką nusimanau medicinoje, ypač prevencinėje… 🙂 Kiekvieną vasarą dalyvauju 140 km ilgio žygyje, po kurio kelius vėliau ilgokai maudžia, tad norėčiau kiek rimčiau pasiruošti šių metų trigubai ilgesniam…

  6. Skaistė

    Ačiū už klausimą.
    Jei žygis vyksta nešantis kuprinę su visais savo daiktais, tai tikrai padeda, palengvina. Nesu Nord Walking’o žinovė, bet jei žmonės tai propaguoja kaip sveiką sportą, tai matyt ir paprastame vaikščiojime lazdos turi naudos.
    Stebuklingų prevencinių papildų dar neišrasta. Jei žygis sunkus, varginantis, reiks daug prakaituoti, maistas nebus pilnavertis(kaip makaronai su „tušonke“), organizmui tinka multivitaminų rinkinys su amino rūgštim ir mikro elementais.
    Konkrečiai sąnariams yra daug papildų. Nenoriu būti vienos ar kitos firmos reklamuotoja. Be to firmos išleidžia vis naujus, „tobulesnius“ papildus. Kartais net sunku būna sekti koks preparatas naujausiai iš leistas ir šiuo metu madingiausias. Kai kuriems vartojusiems jie pagerina savijautą, kitiems ne. Ar tu būsi tas laimingas negaliu garantuoti. Bet jei turi papildomų pinigėlių (jie yra brangūs ir vartoti rekomenduojama bent kelis mėnesius) gali pabandyti.
    Ilgo žygio metu labai svarbu poilsio pertraukėlės. Jų metu gerai pakelti kojas aukščiau (pavyzdžiui ant kuprinės), paglostykite, pamasažuokite blauzdas. Vakare leiskite sanariams ilgiau paiisėti.
    Kartais mūsų norai būna didesni nei mūsų kūno galimybės…
    Sėkmės žygyje

  7. Vismantas

    Dėkui už patarimus ir tikrai pagarbos vertą principingumą nereklamuoti konkrečios firmos :). Vienus papildus, pagamintus iš ale natūralių produktų, visgi išsirinkau, bus matyt ar kuo nors padės… 😀 Dar kartelį dėkui už atsakymą ir užsidedu varneles ties multivitaminais, lazdomis ir ugdytinu įpročiu kuo dažniau ilsinti tuos vargšus sąnarius – anksčiau kažkaip sąmoningai apie tai nesusimąstydavau… 🙂

  8. Rasa

    Puikus straipsnis, ačiū! Labai mėgstu žygius į kalnus ir Lietuvoje, o sąnariukai kartas nuo karto vis praneša apie save. Į ilgus linijinius žygius būtent dėl jų ir nesiryžtu eiti. Visiem abejojantiems, galiu patvirtinti, kad trekingo lazdos labai pagerina padėtį. Ir apskritai smagu po žygio jausti, kad dirbo ne tik kojų, bet ir rankų raumenys, bet niekas nėra nuvarginta iki rimto skausmo.
    Straipsnio kopiją reikės įsimesti į kuprinę ir duot paskaityt kitiems, kad pensininkai nesijuoktų iš manęs dėl lazdų :))

  9. Laurrut

    Sveika, Skaiste.

    Straipsnį buvo skaityti itin įdomu. Beskaitant skiltį „Ką mes galime padaryti?“ iškilo klausimas – minėjai, jog padeda šaldymas, o vėliau kalbi apie spiritinius kompresus (jie kiek žinau veikia priešingai – šildančiai). Negi uždegiminio proceso metu tinka abu būdai? Nes mano žiniomis šaldymas ir šildymas dažniausiai naudojami priešingų traumų metu (ta prasme kai norima, kad sulėtėtų kraujotaka ir pan – šaldoma, kai norima ją pagreitinti – šildoma). O paminėjai kaip ir abu būdus? Juo labiau, kad sakei, kad sąnaryje nėra kraujagyslių, tai ką konkrečiai tuomet veikia šildymas/šaldymas?

    P.s. nepriimk kaip kritikos, tiesiog kažkiek domėjausi ankščiau ir tiesiog būtų įdomu sužinoti tavo nuomonę 🙂

  10. Skaistė

    Ačiū už klausimą,

    Išsamiai norint išdėstyti minėtų priemonių poveikį reikėtų parašyti daugiau nei pats straipsnis užima vietos.

    Glaustai šnekant, šalčio poveikis dvejopas. Aš tai jau aiškinau straipsnyje apie sumušimus.Pirma šaltyje sulėtėja bet kokia medžiagų apykaita, tame tarpe ir uždegiminio skysčio kaupimasis sąnaryje. Antra sumažėja skausmas, nes uždegimo, perkrovos metu išskiriamos uždegiminės medžiagos, kurios pačios sukelia skausmo pojūtį. Sulėtėjus medžiagų apykaitai išsiskiria mažiau uždegiminių medžiagų. Aišku vienas šaldymas stebuklingai nepagydys, ramybė, poilsis, tausojimas ir tt.

    Kompresas netinka jei yra ūmi fazė, ypač šviežiam sumušimui, patempimui (tai aprašyta atitinkamuose straipsniuose. Maždaug 2 paros po traumos taikomas šaltis, po to jau kompresai.

    Kompreso poveikis. Jis veikia raumenis, audinius atpalaiduojančiai, raminančiai, mažina skausmą. Uždėjimo vietoje jis veikia odą ir giliau esančius audinius, plečia kraujagysles, pagerina kraujotaką o tuo pačiu ir susikaupusio uždegiminio skysčio (tinimo) nutekėjimą.

    Audiniai perkrovos (ilgo žygio) metu pažeidžiami netiesiogiai, tai ne sumušimas su vidiniu kraujo išsiliejimu, kraujagyslių plyšimu ar įtrūkimu, tai audinių perkrova, pertempimas, spazmas. Spiritinis kompresas atpalaiduoja tos srities audinių spazmą, pagerina kraujotaką ir greičiau padeda „išsivaikščioti“ susikaupusiam uždegiminiam skysčiui.

    Atsiradus pirmiems nemaloniems pojūčiams žygio metu niekas ir nepuola dėti kompresų. Paprastai mes dar ilgai didvyriškai pražygiuojame visą dieną, ir tik vakarop prieš lįsdami miegoti į palapinę, pagalvojame, ką čia būtų galima padaryti, kad rytoj tai nepasikartotų ir nereikėtų vilktis grupės gale. Tik tada paprastai ateina eilė kompresui.
    Tikiuosi atsakiau į klausimą ir pasidarė aiškiau.
    Su pagarba, S.

  11. Giedrius

    Sveiki,

    Spalio mėnesį man darė jėgos tyrimus ir tyrimų metu patempiau kelio sąnarį. Pasisdariė kelio uždegimas ir iki šios dienos dar su juo kankinuosi. Pasidariau kelio magnetinį rezonansą, tai daktarai sake kad yra sudirginta kelio sąnario kremzlė. Buvo paskyrę magneto terapiją, buvo pagerėję, bet jei eidamas kur niksteliu ar slysteliu ant ledo, skausmas vėl atsinaujina. Atrodo jog koja pasveiktų jei as ją mėnesį nejudinčiau. Ką patartumėt daryti? tepalai nepadeda kompresų nebandžiau. Esu sportuojantis dviračių sportą, pradėjau ruoštis sezonui, atsisėdus minti galiu neskauda, bet atsistojus nė perkur, duria per sąnarį.
    Iš anksto ačių už atsakymą.
    Giedrius

  12. Skaistė

    Šaldantis gelis yra tiesiog patogiau, jei šaldymas reikalingas ten, kur negalite pasirūpinti kitomis šaldymo priemonėmis. Bet jis pakankamai brangus. Jei apsisprendėte jį įsigyti, paklauskite vaistinėje. Konkretaus pavadinimo neatsimenu, bet manau, kad jų gali būti ne vienas. Tiesiog jei medicininis produktas yra populiarus, farmacinės firmos nesnaudžia ir iršleidžia savo versijas.
    Aš asmeniškai į gelius žiūriu kaip į prabangos priemones, jie tikrai niekuo ne geresni už šaldymą ledu. Gal net priešingai, jų poveikis yra labiau paviršinis ir trumpesnio veikimo.

  13. Ri

    Dažnas dejuoja, kad skauda sąnarius, o net nesusimąsto, kad pats juos ir apkrauna. Super straipsnis.

Parašykite komentarą