Alandai IV diena – mynimo diena

Vėlai kėlėmės, viskas aplinkui šlapia po rytinio lietaus. Po pusryčių moviau tiesiai į grill-house, užkūriau ugnį ir kepiau žuvį. Skaistė tuo tarpu tvarkė ir pakavo daiktus. Už malkas reikia mokėti, tai aplinkui paieškojau ir prisirinkau pagalių. Židinys didelis ir nepritaikytas mažiems kiekiams, kad gauti žarijų prireikė ilgai kūrenti. Nei malkų, nei laiko daug neturėjau. Šiaip ne taip žuvys iškepė.

Sėdom ant dviračių ir po kelių metrų pastebėjau, kad priekinė padanga tuščia. Wadafak? Apžiūrėjęs radau per patį vidurį padangos įsmigusį smeigtuką. Nuėmiau ratą, išmontavau, paėmiau atsarginę kamerą ir … kamera netinka! Ant įpakavimo užrašyta, kad 26, bet tikras dydis 28. Ant savo MTB tokios neuždėsiu. Už šį pokštą metu akmenuką į dviratisplius.lt daržą (Žirmūnų skyriui). Teko klijuoti, o tai užtruko gerokai ilgiau.

Po pirmos šiaip ne taip pajudėjom. Dienos tikslas – Eckero. Neįtarėm, kokia laukė mynimo diena.

Pirma stotelė – Vardo bažnyčią, senovinė tokia. Gera vieta akims paganyti. Viduje įdomiai atrodė kabantis tarsi liustra laivo maketas. Dar stabtelėjom pakelės muziejuje, kur galima susidaryti įspūdį apie Alandų krašto istoriją. Tačiau jis buvo mokamas, išeiti dėl to buvo dar lengviau. Reikalas tame, kad abu esame dideli muziejų lankymo „mėgėjai“, pernai aplankytos Krokuvos druskų kasyklos užtenka dviems metams į priekį. Tačiau karo ir muziejų fanams Alandai irgi gali būti rojus. Čia išlikę II Pasaulinio karo rusų įtvirtinimai, sienos liekanos. Daug informacijos stendų, muziejų.

Miname iki Godby, kur yra didelis supermarketas. Parduotuvėje randame ne tik didelį maisto pasirinkimą, bet ir skudurų, santechnikos, statybinių prekių skyrius. O labiausiai patiko nemažas žūklės reikmenų skyrius, kuriame daugiausiai laiko ir praleidau.

Išvažiavę iš miesto stojom pietų. Karštą dieną irisų skonio ledų dėžė puikiausiai tam tiko. Iki Eckero – kelias be ryšio. Dideli transporto srautai didžiausioje Alandų saloje žavesio neprideda. Viena paguoda – prie miestelių įrengtos dviračių juostos ir takeliai. Pagaliau pasiekėm Eckero, prie įvažiavimo į salą stojom užkąsti ir atsipūsti nuo visą dieną persekiojusio karščio. Liko nedaug – išsirinkti kempingą ir iki jo numinti.

Eckero nustebino svogūnais (palei kelią driekėsi didžiulės plantacijos) ir iškabinėtais cirko plakatais. Pasirodymai vyksta kempinguose, pastatoma dengta cirko arena. Kempingai kas kelios dienos keičiami.

Nusitaikėm į salos šiaurės vakarus, kur žemėlapyje vienas šalia kito pažymėti trys kempingai. Pamąsčiau, kad konkurencija geras dalykas. Pasirodo klydau… šioje Alandų dalyje tokie žmonių srautai, kad kempingų per daug negali būti! Netoli yra Švedijos krantai, iš ten į Eckero reisuoja keltai. Žmonių koncentracija didžiulė, ir dauguma jų manau švedai. Nes švediški užrašai dažniau sutinkami už suomiškus.

Pravažiavę pro tris kempingus, apsistojom tolimiausiame. Pirmas buvo apsėstas kemperių, o antrajame stovėjo cirko palapinė. Mūsiškiam irgi stovėjo daug karavanų, kurie iš vietos ko gero jau nepajudės. Žmogučiai čia nuomoja vietą ir tvarkosi savo savaitgalio rezidenciją tame mažučiame žemės lopynėlyje.

Vakarinė žvejyba nepasisekė. Jūra labai sekli, įspūdingai atrodo tiltai. Pakilę virš vandens tarsi suręsti savižudžiams. Eilinius apie tai informuoja draudžiančios šokinėti nuo tilto informacinės lentelės. Viena tokia stovi prie kempingo saunos. Žuvies radau tik kanale tarp salų, kuriuo pastoviai lakstė motorinės valtys. Bet ešeriai buvo nealkani, tik atsivydavo blizgę. Kibimo nesulaukiau. Liko tik patyrinėti apylinkes, o jos labai gražios. Tik visur, kur tik įmanoma, apstatytos namais, vasarnamiais ir prieplaukom.

Keistoką problemą turėjome kempinge – nėra kam sumokėti. Receptionas uždarytas, ieškančių šeimininkų matėme ir daugiau. Bet mes įsikūrėme ir naudojamės visais kempingo pribumbasais. Žiūrėsim, kaip bus rytoj.

Parašykite komentarą