Alandai V diena – skersai išilgai

Negaliu pasakyti, kad Alandai išvažinėti skersai išilgai. Tačiau ši dienelė smarkiai prisidėjo prie to, kad pervažiavome beveik pusę Alandų savivaldybių – 7 iš 16. Prieš devynias kempinge – nė gyvos dvasios! Rasa, visi miega. Bet saulutė taip įsiplieskė, kad išvijo iš palapinės.

Pusryčiams viriau žuvienę iš vakar keptų grilyje žuvų… Nors žvejyboje praleidžiu mažai laiko, tikra jėga kai pagautos žuvies lieka ir kitai dienai (vakar baigėm kepto lydžio likučius). Buvo labai skanu ir vos tilpo. Net „ant puodo“ prireikė antrą kartą pritupti. Laukė dar viena ilga ir karšta diena, o balastas visai nereikalingas.

Dienos tikslas buvo pervažiuoti didžiausią Alandų salą. Ir išsineždinti iš jos keltu. Tuo pačiu maršrutu kaip vakar važiuoti būtų neįdomu. Taigi, nusitaikėm į Lumparland uostą Langnas (kad šie pavadinimai kam nors būtų naudingi, vėliau prie kiekvienos dienos įkelsiu googlemaps fragmentą su nuvažiuotu maršrutu). Iki uosto – daugiau nei 60km ir 5 valandos jiems įveikti. Šį kartą pasilikome valandėlę rezervo. Vėlavimas į keltą reikštų dar vieną nakvynę didžiausioje Alandų saloje. Negaliu sakyti, kad čia labai patiko. Per daug triukšmo, turistų, intensyvus eismas.

Jums tikriausiai bus įdomu, ar pavyko prasisukti kempinge nemokamai? Išvažiuojant Skaistė dar kartą paieškojo ir surado šeimininką, paliko jam 10 eurų. Žinoma, galėjom laisvai išvažiuoti nemokėję. Žinok apgaudinėdamas kitus pirmiausiai apgauni save!

Rytinė mankšta

Pramynėm pro Alandų sostinę Maarianhamną. Į miestą nesukom. Nuo civilizacijos darėsi bloga. Važiavom greitkeliu. Bet turint laiko geriau važiuoti pažymėtais dviračių takais. Ir vaizdai bus geresni, ir mašinų mažiau. Dar vienas užknisantis dalykas važiuoti tiesiu keliu – mažai kalnų! Labiau mėgstu minti į kalnus ir leistis su vėjeliu nuo jų. Tada gera proga atsistoti ir nuo balnelio pakelti užpakalį. Minant atsisėdus po poros valandų paskausta užpakalį nuo trynimo. Kuo dažniau jį kilnoji, tuo šviežesnis jautiesi.

Maarianhamno pagerėjo ir vaizdai, ir kelias. Atsirado smagių kalniukų, kirtome kelias vietas palei vandenį. Įvažiuojant į Lumparland komuną, kairėje kelio pusėje yra įdomi maudykla. Pliažas ant uolų, o svirtai suręstas trijų aukštų tiltas – puiki vieta ekstremaliam šuoliui į vandenį. Ant tilto taip pat yra įrengta tarzankė. Rekomenduoju čia užsukti valandėlei aštresnių pojūčių mėgėjus. 2km likus iki Langnas uosto, nusukome nuo kelio. Mažo kaimelio parduotuvė pasitaikė laiku ir vietoje. Pasipildėme maisto atsargomis paskutinėms kelionės dienoms.

Su laiko rezervu pasiekėme prieplauką. Čia stovėjo trys keltai: vienas krovininis, kitas į Suomiją ir mūsų mažiausias. Kelte nebuvo net baro (kas Alanduose įprasta išvilioti turistų pinigėliams), tik kavos aparatą. Krantinėje mergina pardavinėjo bilietus, mums pirkti nereikėjo. Plaukėme beveik dvi valandas, kol pasiekėm Kumlingę.

Jau aprašiau, kaip prieš dvi dienas pervažiavom tris salas. Sutarėme taip – užsukam į pirmą kempingą ir jei jis nepaliks įspūdžio, plaukiam vakariniu keltu į Brando. Kempingas vos už vieno kalniuko. Turi kioską ir sauną ant jūros kranto, bet ji mokama. Įspūdžio nepaliko, išvarėm. Kelte pailsėję ir nusnūdę lengvai rinkome naujus kilometrus. Jų iš viso šiandien Skaistės dviračio kompiuteris suskaičiavo 88. Iki kelto turėjom valandėlę laiko. Ir kas gali būti geriau už maudynes po karštos dienos? Kumlingės pietuose yra pliažas su smėlėtu krantu, užsukom. Nė vieno žmogaus – puiku! Panirome į vandenį ir paskendome ramybėje.

Pasiekėm uostą. Kelto laukė vienišas sunkvežimis, kurio vairuotojas iškrovinėjo daržoves. Nuėjau pasivaikščioti į draudžiamą zoną. Nebenaudojamas keltas prisiglaudęs prie senosios medinės tilto prieplaukos. Vaikščiodamas po avarinės būklės objektą pastebėjau, kad iš po tilto išlindo didelis būrys ešerių. Susidomėjo, kas čia jiems drumsčia ramybę? Atsinešiau meškerę, bet dryžuotiems suvilioti pritrūkau laiko. Pamačiau atplaukiantį keltą.

Dar viena valandėlė ir atplaukėme į Torsholma uostą. Išvažiavom iš kelto, paskui nulėkusias mašinas kilome į pylimą. Staiga pamačiau po kelią išmėtytus įvairius daiktus. Stabtelėjau. Hm, kažkieno pamesta piniginė. Po kelią išbarstyta kortelės, dokumentai, geležiniai eurai ir net kelios stambesnės popierinės kupiūros. Surinkom viską, ką radom ant kelio. Nemažas grobis! Bandysim atiduoti policijai, kai iki jos nusigausim.

Pusę dešimtos atmynėm. Soti vakarienė ir saldus miegas – garantuotai! Pirmą kartą stojam tame pačiame kempinge. Jis patiko ne tik dėl to, kad pats pigiausias. Nedaug žmonių garantuoją ramybę. O puikiai įrengta virtuvėlė ir žuvingos vietos įkvepia naujiems kulinariniams šedevrams.

Parašykite komentarą