Alandai II diena – suomiški kempingo pribumbasai

Apie Alandus informacijos iš anksto nerinkau, buvau tik perskaitęs du kitų dviratininkų pasakojimus (juos rasite čia ir štai čia). Išankstinis sumanymas – visą kelionę organizuoti ekspromtu, per daug nesiruošiant. Taip nuotykis įgaus daugiau natūralių spalvų ir galimų posūkių. Ir dar svarbiau tokioje kelionėje neatsiriboti nuo laisvės pojūčio. Nuostabu, kai jis  nuolat lydi! Kur važiuosime rytoj sugalvodavome dienos pabaigoje, pasvėrę galimus variantus.

Kustavi – mažas kurortinis miestelis, esantis tokio paties pavadinimo saloje. Tai paskutinė stotelė Suomijoje. Nemenką įspūdį padarė vien atvykimas čia. Reikėjo važiuoti per kelias salas tiltais, o į Kustavi salą tiltas aukštai pakilęs virš vandens, daugiau nei pusės kilometro ilgio! Suomiška gamta ir aplinka tokia, kad iš karto pasijutau kaip nacionaliniuose žvejybos ypatumuose. Labai panašu, kad keli filmo epizodai filmuoti Suomijoje.

Išduosiu iš anksto, kad Lootholma kempingas buvo pats brangiausias kelionės metu. Palapinė – 8 eurai, vienam žmogui dar 4. Ar tai brangu, spręskite patys. Tikriausiai įdomu, ką už 16 eurų gavome? Jūsų dėmesiui – suomiški kempingo pribumbasai. Vietą aikštelėje palapinei, karštą vandenį ir dušus (keistai atrodė 4 stiklinės kabinos, stovinčios viena prieš kitą), valgymo namuką (kriauklės su karštu vandeniu, elektrinės plytelės), du grillhousus (pavėsinė su židiniu, kur galima kepti mėsą, žuvį) su malkomis, prie interneto galima jungtis nemokamai per WiFi, naudotis skalbyklos ir džiovyklos paslaugomis. Mažai? Tada pridėkit sauną (veikia 4 valandas iš ryto ir 4 po pietų, su dušais ir tiltu į jūrą). Ja naudojomės ryte vietoj dušo.

Po pusryčių pakavomės mantą, reikėjo atsirinkti, ką imsime į kelionę. Skaistė turėjo du krepšius, segamus bagažinės šonuose. Tarp jų pritvirtino palapinę. Aš turėjau tik vieną krepšį, vietoj antro ant bagažinės pritvirtinau kuprinę, kurioje supakuoti miegmaišiai su rūbais. Ir kilimėlį, su įkišta meškere viduryje. Ant nugaros kabėjo fotikas. Minam!

Mašinos nusprendėme kempinge nepalikti ir taip sutaupyti 15 eurų. Kol aš ėjau jos iš kempingo atvaryti, Skaistė turgelyje nupirko daržovių. Ant prekystalio mačiau ir pardavinėjamas voveruškas, reiškia jau auga.

Mašiną pastatėme supermarketo aikštelėje. Pirmieji kilometrai dviračiais, išmaišėme Kustavi. Miestelis mažas, greitai suradom kur čia kas. Iš bankomato nusiėmėm grynųjų ir prie pirmojo kelto. Prieplaukoje eismą kontroliavo mentai. Lydima kariškių valtelių, prieplaukoje prisišvartavo prabangus kateris. Kažkokia didelė šyška atplaukė. Sprendžiant iš susirinkusių pažiūrėti suomių reakcijos ir aplodismentų, spėju tai buvo karališkos šeimos atstovas ar kažkas iš valdžios.

Atplaukė pirmas lyninis keltas, pilnas mašinų ir dviratininkų. Juo greitai persikėlėme į kitą salą. Pervažiavę kelis kilometrus į kitą salos pusę, atvykome prie antrojo kelto. Vuosnainen prieplaukoje laukė daug didesnis, ilgais maršrutais kursuojantis laivas. Krantinėje stovėjo daugybė mašinų, kemperių, baikerių, minia laukiančių žmonių iš autobusų ir keliolika dviratininkų. Čia veikia mažytis informacijos centras, kur radau lankstinukų su keltų tvarkaraščiais. Yra keli bariukai, o prieplaukoje stovi daug jachtų ir kitokių laivelių.

Krantinėje mergina pardavinėjo bilietus. Dviratininkams kainuoja 5 eurus ir tas pats bilietas (tai lipni juostelė ant dviračio vairo) galioja visiems keltams, plaukiojantiems po Alandų salas. Apie tokį mokestį neteko skaityti, jis įvestas vasaros sezono metu birželio 15 – rugpjūčio 15 dienomis. Kitu laiku dviratininkai gali plaukioti nemokamai.

Keltas iki Ava uosto plaukė daugiau nei valandą. Laive yra jauki kavinė su minkštasuoliais, tulikai, sėdimos vietos lauke. Atplaukę mynėm į Brando salą, aplenkę visus dviratininkus numynėm tiesiai į kempingą. 7 eurai dviems – čia jau panašiau, tokios kainos tinka! Tik karštas dušas papildomai kainuoja – euras už 4 minutes. Krantinėje radome sumūrytų židinukų – grilių, malkų ir rūkyklą. Reikia tik žuvies pagauti. Vakare tą ir ketinau padaryti.

Sutvarkiau Skaistės dviratį, negražiai jis burzgė ir pavaros blogai jungėsi. Nuvažiavome link Fisko kaimelio. Aš sustojau krantinėje ir traukiau žvejybos reikmenis. Skaistė nuvažiavo pasižvalgyti tolyn, pauogauti. O uogos auga visur palei kelią. Keletą aviečių nuraškiau ir aš žūklės vietoje. Per vakarą pagavau porą lydekų. Mažesnioji apie 600g, didesnioji maždaug pusantro kilo. Su šia ir pasigalynėti teko. Gražu, vakarienę turim. Kol žvejojau, Skaistė valgė uogas: žemuoges, mėlynes ir šilauoges, augančias tiesiai ant uolų. Uogų Alanduose nerealiai daug.

Keistas vakaro laikas ir šviesus dangus vėl apgavo. Valgėme naktipiečius. Iš mažosios lydekos išviriau žuvienę, gavosi puiki. Visos apylinkės kvepėjo! Ne veltui Skaistė pripirko kelių rūšių žuvies prieskonių. Jų tikrai dar prireiks. Prie arbatos prieš miegą tradiciškai – po 50g Vanna Tallino.

1 komentaras

Parašykite komentarą