Aukštumų ligos II dalis. Kaip elgtis susirgus AMS, HAPE, HACE? Ką turi žinoti, kad tavo draugo neištiktų mirtis?

AUKŠTUMINIŲ LIGŲ SUTARTINIAI APIBRĖŽIMAI

AMS HACE HAPE

Ūmi kalnų liga (AMS)

Galvos skausmas, plius bent dar vienas iš sekančių simptomų:

  • Nuovargis ar silpnumas;
  • Virškinimo  sistemos simptomai (pykinimas, vėmimas ar apetito nebuvimas);
  • Galvos svaigimas;
  • Miego sutrikimas.

Aukštuminė smegenų vandenligė (HACE)

  • AMS būdingi simptomai su psichinės būsenos pasikeitimas ir/ar ataksijos požymiais;
  • Psichinės būsenos pasikeitimas ir  kartu ataksijos požymiai be AMS simptomų.

Aukštuminė plaučių vandenligė (HAPE)

  • Bent du iš sekančių simptomų: dusulys poilsio metu, kosulys, silpnumas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas, krūtinės spaudimas ar veržimas;
  • Bent du iš sekančių požymių: centrinė cianozė, išklausomi karkalai ar gurgždesys bent vienoje plaučio skiltyje, tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas), tachikardija (padidėjęs pulsas).

ŪMI KALNŲ LIGA (AMS)

Tai grupė simptomų, nusiskundimų, rodančių, kad jūsų organizmas  nėra aklimatizavęsis, prisitaikęs prie  esamo aukščio.

Kai jūs kylate, jūsų organizmas aklimatizuojasi prie sumažėjusio deguonies kiekio. Visuomet yra „idealus“ aukštis, kuriame jūsų organizmas būna pilnai subalansuotas ir normaliai funkcionuoja. Paprastai tai aukštis, kuriame jūs paskutinį kartą miegojote be nusiskundimų. Kopiant aukščiau (viršijus „idealaus“ aukščio zonos viršutinę ribą), jūsų organizmas pajėgs toleruoti sumažėjusį deguonies kiekį, tačiau neįvykus aklimatizacijai, pradės ryškėti deguonies bado simptomai – ūmi kalnų liga AMS.

Ši tolerancijos zona kyla kartu su jumis,  jei jūsų organizmas spėja aklimatizuotis. Esmė tame, kad kildami aukštyn, turite riboti savo pakilimo aukštį, išlikdamas šioje tolerancijos zonoje.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose AMS užfiksuota 37 – 32 metais prieš mūsų erą kinų valdininko, kuris rašė kaip „žmogaus veidas išblykšta,  galva plyšta iš skausmo, jis pradera vemti“ kopiant per Himalajų Kilak Pas‘ą. AMS dažnis priklauso nuo kopimo greičio, pasiekto aukščio ir  žmogaus organizmo jautrumo.

Pagrindiniai simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, silpnumas,  virškinimo trakto sutrikimai (apetito nebuvimas, pykinimas, vėmimas), sutrikęs miegas. Pagal tarptautinį  1991m. Hipoksijos  Lake louise Suvažiavimą  AMS diagnozuojama, kai galvos skausmas ir dar vienas simptomas stebimi kopimo metu. Galvos skausmą greičiausiai sukelia padidėjęs intrakranijinis (galvos smegenų) spaudimas. Paprastai būna bjaurus, nuolatinis, tvinkčiojantis, abipus smilkininis ar pakaušinis (kaktinis, nors gali būti bet kur), bjauresnis naktį  ar anksti paryčiais, sustiprėjantis lenkiantis į priekį. Dusulys fizinio krūvio metu kalnuose yra natūralus reiškinys, tačiau dusulys ramybėje, ilsintis rodo AMS ar HAPE. Kosulys ir ataksija (sutrikusi judesių koordinacija)  taip pat būdingi aukštumų ligų simptomai, tačiau jie gali pasireikšti kaip virusinės infekcijos, pagirių, išsekimo ar dehidratacijos požymiai.  Apsinuodijimas  anglies monoksidu, kuris gali įvykti naudojant primusą palapinėje, gali simuliuoti AMS simptomus.

Jei jaučiatės blogai aukštumose, vadinasi tai  ūmi kalnų liga, kol kitaip neįrodyta, nebent yra kita aiški priežastis (skysčių stoka, viduriavimas).  Esant dehidratacijai, išgerkite bent vieną litrą vandens ir tabletę nuo galvos skausmo. Jei skausmas greitai ir pilnai praeina (ir nėra kitų AMS simptomų), tai greičiausiai ne AMS. Juo labiau jei simptomai atsirado tame pačiame aukštyje prabuvus ilgiau nei tris dienas.  Bet kas gali susirgti AMS, nepaisant amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Vienos ekspedicijos metu jūs galite susirgti, o kitos tokios pačios metu – ne, ir priešingai. Vieni aklimatizuojasi greitai ir gali gana greit kilti į viršų, kiti lėtai, ir net lėtai kylant  jaučiasi prastai.

Dažniausiai  galvos skausmas kalnuose laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau taip nėra. Simptomų neigimas gali baigtis mirtimi. Susirgti AMS yar normalu, tai gali atsitiki bet kam. Tačiau mirti nuo AMS – nenormalu!

AMS gydymas: reikia nutraukti kilimą aukštyn  ir leisti aklimatizuotis organizmui esamame aukštyje. To paprastai pakanka, kad savijauta pradėtų gerėti.  Pagerėjimas paprastai  įvyksta per vieną ar dvi dienas, nors kartais gali prireikti trijų ar keturių dienų. Pagrindinės gydymo priemonės –  poilsis, skysčiai, švelnūs analgetikai (paracetamolis, aspirinas, ibuprofenas) . Šie medikamentai neužtušuoja simptomų  jei liga stiprėja.  Leidimasis žemyn tai pat labai pagerina savijautą. Medikamentinis gydymas:  galima skirti  acetazolamidą (Diamox). Kilimas gali būti tęsiamas, kai simptomai išnyksta. Galvos skausmui gydyti taip pat  tinka aspirinas ar paracetamolis.  Nėra nurodymų, draudžiančių kilti aukštyn, po AMS epizodo.

AUKŠTUMINĖ SMEGENŲ VANDENLIGĖ (HACE)

AMS gali  pasireikšti nuo lengvos iki gyvybei pavojingos formos.  Klinikiniu ir patofiziologiniu požiūriu HACE yra galutinė  ūmios kalnų ligos (AMS) stadija.  AMS simptomai stiprėja, atsiranda  psichinės būsenos pakitimai (sutrinka orientacija, blaivus mąstymas, atmintis)  bei ataksija (sutrinka judesių koordinacija),  ir tai  vadinama aukštumine smegenų vandenlige (HACE) .  Asmenys, sergantys rimta HACE forma, gali ir nesuvokti, kad serga sutrikus orientacijai, blaiviam  mąstymui.

Pagrindinis požymis tai sutrikęs mastymas.  Manoma, kad visa tai sukelia  smegenų edema, ko pasekoje pakyla spaudimas kaukolės viduje.  Žmogų apima stiprus nuovargio, apatijos jausmas, sąmonės sutrikimai, pakinta bendravimas, stebimas patologinis mieguistumas.  Būdingas požymis tai judesių koordinacijos sutrikimas, vadinamas ataksija.  Ėjimo tiesia linija testas geriausiai tai atspindi: asmuo turi eiti tiesia linija dėdamas vienos kojos kulną prie kitos kojos pirštų (prieš tai išbandykite patys, ar aplinkos sąlygos yra tinkamos šiam testui). Jei reikia didelių balansavimo pastangų išsilaikyti ant linijos, ar nepavyksta išsilaikyti, ar iš viso sunku stovėti be atramos, testas neišlaikytas ir reikia galvoti apie HACE (būtini ir kiti simptomai). HACE nesutrikdo  nosies – piršto testo. Židininė neurologinė simptomatika stebima retai. Gali būti akių tinklainės kraujosrūvos, smegenų kamieno nervų užspaudimo simptomatika.  Mieguistumas palaipsniui pereina į stuporą (nereaguoja į aplinką, negalima prižadinti).  Lengva AMS forma gali progresuoti iki HACE su sąmonės netekimu  per 12 val., nors paprastai pati HACE išsivysto per vieną – tris dienas.  Mirties priežastis  paprastai tariant – smegenų įstrigimas. Kaukolės ertmė yra riboto ir nekintamo tūrio, ir dėl edemos padidėjusios smegenys nebetelpa  joje (spaudžiamos išorinio kaukolės „kiauto“). Simptomai naktį būna stipresni. Sergant HAPE, dėl ryškios hipoksijos HACE gali daug greičiau išsivystyti.

HACE gydymas reikalauja skubaus leidimosi žemyn bent 500 m, ir jei nėra pagerėjimo, leistis tol, kol savijauta pagerės. Tai yra gyvybei grėsminga būsena, atidėlioti nusileidimą ir  laukti iki ryto yra pavojinga (blogiausia tai, kad  HACE pakerta žmogų dažnai būtent naktį). Gaišimas gali būti mirtinas. Kai tik nustatoma HACE, reikia tuoj pat pradėti organizuoti nusileidimą. Nusileidimas turi būti iki tokio aukščio, kuriame anksčiau  ryte pabudęs asmuo jautėsi gerai. Turint omenyje tai, kad dauguma HACE išsivysto žmonėms, kurie  kopė jau turėdami AMS simptomus, tai turėtų būti pakilimo aukštis, kuriame sergantysis miegojo prieš dvi naktis. Jei nesate tikras, tai nusileidimas pradžiai turėtų siekti  500-1000m.  Esant sunkiai HACE formai, kai asmuo negali eiti, gydymas galimas vietoje iki nusileidimo suorganizavimo tik turint specialias priemones: poilsis, šiluma, deguonis per kaukę  4-6 litrai per minutę, deguonies maišai,  Deksametazonas 4mg kas 6 val., hiperbarinė terapija.

HACE pasekmės gali kamuoti dar keletą savaičių, bet galiausiai ligonis pilnai pasveiksta.  Keletą dienų gali išlikti svirduliuojanti eisena. Negydant mirtingumas siekia 13 %,  jei įvyksta koma, mirtingumas pakyla iki 60 %. Jei žmogus pilnai pasveiksta ir išnyksta visi simptomai, tik tada galima atsargiai kopti aukštyn.

AUKŠTUMINĖ PLAUČIŲ VANDENLIGĖ (HAPE)

Tai kita sunki aukštumų liga, paprasčiau tariant skysčių kaupimasis plaučiuose. Dažnai stebima kartu su AMS ligos simptomais. Tačiau šios ligos nėra susijusios ir  gali nebūti klasikinių AMS simptomų.

Pagal tarptautinį  1991m. Hipoksijos  Lake Louise suvažiavimą nustatyti HAPE kriterijai. Kilimo metu bent  du iš sekančių simptomų turi būti nustatyti: dusulys poilsio metu, kosulys (su putomis ar be), silpnumas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas,  krūtinės spaudimas ar veržimas, mieguistumas. Taip pat  bent du iš sekančių požymių: centrinė cianozė (pamėlę ar papilkėję lūpos, nagai), išklausomi karkalai ar gurgždesys bent vienoje plaučio skiltyje (dažniausiai dešinėje vidurinėje), tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas),  tachikardija (padidėjęs pulsas). Dažnai pakyla temperatūra (iki 38,5 C).

Priklausomai nuo amžiaus, kilimo greičio ir aukščio,  pakilus virš 2500 m, apie 15 procentų žmonių išsivystys HAPE. HAPE yra nekardiologinė (sukelta ne dėl širdies patologijos, kuri dažniausiai stebima ligoninėse) plaučių edema ir susijusi su ryškia plaučių hipertenzija.   Tiesiog kai kuriems asmenims aukštumose dėl sumažėjusio deguonies kiekio vystosi plaučių kraujagyslių spazmas. Taip pat aktyvuojama simpatinė nervų sistema (kuri, manoma, didina plaučių kapiliarinį spaudimą dėl padidėjusio plaučių venų spazmo), stebima endotelio disfunkcija.  Kraujas privertas cirkuliuoti likusiomis nespazmuotomis kraujagyslėmis (kurių likę mažiau nei įprasta).  Dėl to smarkiai pakyla spaudimas jose, ir kraujagyslės sienelė nebegali atlaikyti tokio spaudimo, didėja jos pralaidumas ir skysčiai išeina į plaučius. Tai vienas iš galimų hipotezinių mechanizmų.  Fizinis krūvis ir šaltis taip pat provokuoja spazmą ir didina kraujospūdį plaučiuose.

Suserga dažniausiai sveiki asmenys, jauni žmonės, kurių plaučiai nesugeba prisitaikyti prie sumažėjusio deguonies kiekio ir pasireiškia stipriu plaučių kraujagyslių spaudimo padidėjimu. Tai aiškinama endotelio disfunkcija, kurią nulemia genetiniai faktoriai.

HAPE dažniausiai prasideda naktį,  pirmą – trečią dieną nuo kilimo pradžios. Tai gyvybei pavojinga būsena ir dažniausia aukštumų ligų mirties priežastis. Dažniau pakerta jaunus, tvirtus alpinistus ar keliautojus.

Gydymo taktika: skubus nusileidimas bent 500 – 1000m iki kol savijauta pradės gerėti. Iškart  tik ką prasirgus HAPE,  kilti aukštyn nerekomenduojama, nes  pažeistam organizmui gali prireikti iki 2 savaičių pilnai atgauti jėgas. Paprastai, būklė leidžiantis greit gerėja, ir kelių dienų poilsis yra pakankamas. Simptomams pilnai išnykus galima atsargiai kopti toliau.  Esant sunkiai HAPE formai, kai asmuo negali eiti gydymas galimas vietoje tik turint specialias priemones: poilsis, šiluma, deguonis per kaukę 4 – 6 litrai  per minutę, Nifedipino tabletės (pradinė dozė 10 mg, po to prailginto veikimo 30 mg tabletė kas 12 val.). Jei prieinamos, naudojamos hiperbarinės terapijos priemonės ( deguonies palapinės ar taip vadinami deguonies krepšiai) .

Nėra geresnio HAPE  gydymo, nei leidimasis. Jei neturima deguonies atsargų, delsimas gali baigtis mirtimi. Leistis reikia iki tokio pakilimo aukščio, kuriame ligonis pabudęs jautėsi gerai. Dažnai prasideda naktį ir sustiprėja fizinio krūvio metu. Dažnai tokius ligonius tenka nešti dėl didžiulio nuovargio, dezorientacijos.

Dažnai asmenims, sergantiems stipria HAPE forma, taip pat išsivysto HACE, nes sutrinka deguionies pristatymas į smegenis.

Jei HAPE anksti diagnozuojama ir tinkamai gydoma , paprastai pilnai pasveikstama.  Negydomų ligonių mirtingumas gali siekti iki 44 %. Vienoje iš studijų nurodoma, kad 60 % pacientų sekančio kopimo metu vėl pasikartojo HAPE simptomai. Jei liga pastoviai kartojasi, ar pasireiškia žemesniame nei 2500 m aukštyje, reikia pagalvoti apie tokias gretutines organizmo patologijas kaip mitralinio vožtuvo stenozė, plautinė arterinė hipertenzija, širdies sienos ir plaučių arterijų šuntai (galimos įgimtos širdies ligos).

HAPE reikia skirti nuo kitų kvėpavimo takų ligų:

  • Aukštumų kosulys ar bronchitas. Būdinga varginantis kosulys su ar be putų.  Pats kosulys gali būti toks stiprus ir ilgai trunkantis, kad gali pradėti skaudėti tarpšonkaulinius raumenis, ar retais atvejais baigtis šonkaulių lūžiais. Tačiau nėra stipraus nuovargio, dusulio ramybėje ir kt. AMS simptomų.
  • Pneumonija (plaučių uždegimas). Čia gali būti sunku atskirti. Karščiavimas gali būti abiem atvejais, kaip ir atkosėjimas pilkais ar gelsvais skrepliais, bei deguonies kiekio sumažėjimas kraujyje. Diagnostinis testas (ir gydymas) yra leidimasis žemyn ir deguonies terapija – HAPE atveju bus stebimas ryškus pagerėjimas.
  • Astma. Jei manote, kad tai astmos paūmėjimas, vartokite astmai gydyti skirtus vaistus. Jei negaunama pagerėjimo, tai turi būti laikoma HAPE ir atitinkamai gydoma.

KALNŲ LIGŲ GYDYMAS

Ūmi kalnų liga (AMS)

  • Nutraukti kopimą, aklimatizuotis esamame aukštyje;
  • Acetazolamidas 125 mg (iki 250 mg), tabletės du kartus per dieną;
  • Nusileisti 500 m ar tiek, kol simptomai išnyks.

Aukštuminė smegenų vandenligė (HACE)

  • Nusileisti bent 600 m ar tiek, kol simptomai išnyks;
  • Jei įmanoma skirti plaučių deguonį (4 – 6 L per minutę);
  • Deksametazonas 4 mg kas 6 val.
  • Deguonies terapija.

Aukštuminė plaučių vandenligė (HAPE)

  • Nusileisti bent 600 m ar tiek, kol simptomai išnyks;
  • Jei įmanoma skirti plaučių deguonį (4 – 6 L per minutę);
  • Duoti nifedipino 10 mg pradžioje, vėliau po 30 mg du kartus per dieną;
  • Deguonies terapija.

I dalis – Ką privalai žinoti keliaudamas į kalnus?

III dalis – Kiti susirgimai ir prevencija – kaip išvengti?

IV dalis – Medikamentai, mitai apie Diamox ir 3 auksinės taisyklės

Parašykite komentarą