Aukštumų ligos III dalis. Kiti susirgimai ir prevencija – kaip jų išvengti?

KITI SUSIRGIMAI, SUSIJĘ SU KALNŲ LIGOMIS

Aukštumų retinopatija susijusi su hipoksija ir pasireiškia stiklo vatos vaizdo   eksudacija (išsiskyrimas) tinklainės venų tinkle, padidėjusiu tinklainės venų ir skotomos vingiuotumu ir išsiplėtimu. Šie aprašyti  pakitimai stebimi akių dugne . Tai dažniausiai atsitinka aukštumose virš 5000 m, dažniausiai besimptomė ir dažniausiai išnyksta po vienos ar dviejų savaičių, net jei asmuo toliau lieka aukštumose.

Periferinė edema (patinimas, paburkimas) gali susidaryti plaštakose, veide, čiurnose,  esant reikalui gali būti gydoma diuretikais, nesant AMS simptomų.

Trombų  susidarymo rizika, kaip pavyzdžiui plaučių embolizacija, infarktas ar venų trombozė, aukštumose yra didesnė, nei jūros lygyje. Tai nulemia eilė  faktorių: dehidratacija, policitemija (kraujo raudonųjų kūnelių padidėjimas hipoksijai kompensuoti),  šaltis, veržianti, spaudžianti apranga. Ilgi neveiklumo periodai dėl blogo oro sukelia veninę stazę ir taip pat prisideda prie trombų formavimosi. Norint išvengti venų stazės ir trombų formavimosi, reikia palaikyti fizinį aktyvumą ir gerti pakankamai skysčių.

Aukštumose  imuniteto aktyvumas ir B leukocitų funkcija išlieka normali, tačiau T leukocitų funkcija susilpnėja. Tai gali būti susiję su adenokortikotropinio hormono (ACTH), kortizolio ir endorfinų atsipalaidavimu, ir sukelia padidintą imlumą bakterinėms (bet ne virusinėms) infekcijoms. Aukštumose žmonėms, kuriems išsivysto AMS simptomai, būdinga didesnis infekcinių susirgimų dažnis tokių kaip sloga, kosulys, skaudanti gerklė ar viduriavimas. Tačiau yra sunku išdiferencijuoti ar šie simptomai priklauso atskiriems infekciniams susirgimams ar tai tos pačios aukštumų ligos simptomai.

Aukštumų faringitas (ryklės gleivinės uždegimas) ar bronchitas būdingas beveik visiems asmenims, kurie praleidžia daugiau nei dvi savaites aukščiau nei 5500 m. Pagrindinės priežastys tai  šaltas, sausas oras, kuris dirgina kvėpavimo takų gleivinę,  ypač esant  hiperventiliacijai ir padidintam kvėpavimui per burną. Rinitas (nosies gleivinės uždegimas, varvanti nosis) yra dažnas, esant reikalui gali būti gydomas nosies lašais. Bronchitas gali sukelti kosulio priepuolius, kurie net surikdo žmogaus fizinę veiklą. Reikia pastebėti , kad šie simptomai panašūs į pradinius aukštumų plaučių vandenės (HAPE) požymius. Patariama nešioti  medžiaginę kaukę (puikiai tinka buff’as), dengiančią apatinę veido dalį, čiulpti kietus čiulpinukus, gerti pakankamai skysčių.

Ultravioletinį keratitą (snieginį aklumą) sukelia ryški saulė, kuri, atsispindėdama nuo sniego, sukelia ragenos nudegimus. Sužalojimai gali išsivystyti per valandą, tačiau simptomai gali išryškėti tik po 6 -12 valandų. Vargina stiprus akių skausmas,  šviesos baimė, smėlio jausmas akyse, ašarojimas, junginės uždegimas – sklerų paraudimas ir vokų tinimas. Keratitas dažniausiai praeina per 24 valandas. Reikėtų pridengti pažeistas akis, leisti joms pailsėti, jei reikia – tabletė nuo skausmo. Sniego aklumo galima išvengti nešiojat akinius nuo saulės.

SUSIRGIMAI IR GYDYMAS

Aukštumų retinopatija. Reikia vartoti daug skysčių, tada praeina savaime.

Periferinė edema. Jei prireikia medikamentinio gydymo, skirti diuretikus (tik nesant AMS, HCPE, HACE požymių). Praeina savaime leidžiantis žemyn.

Veninė stazė ir trombo embolinės komplikacijos. Palaikyti fizinį aktyvumą, vartoti pakankamai skysčių, jei reikia, leistis žemyn.

Aukštumų faringitas ir bronchitas. Kvėpuoti prisidengus kvėpavimo takus, čiulpti kietus                                                                                                                                      čiulpinukus, vartoti pakankamai skysčių.

UV keratitas (snieginis aklumas).  Išsiimti kontaktinius lęšius, pridengti akis nuo saulės, analgetikai, apsisaugoti nešiojant akinius nuo saulės.

AUKŠTUMŲ POVEIKIS LĖTINIAMS SUSIRGIMAMS

Pacientai, sergantys pjautuvine anemija, neturėtų kopti į aukštumas, tai gali išprovokuoti pjautuvinių (nepilnaverčių) eritrocitų krizę tepakilus iki 1500 m aukščio.

Vyresnio amžiaus asmenys su vainikinių širdies arterijų patologija didesnės tikimybės susirgti AMS neturi, jei  kylama iki 3000 m aukščio. Vienos studijos duomenimis vyresnio amžiaus pacientai su pradine besimptomine kardiovaskuline ir plaučių patologija, užkopė į vidutinį aukštį be ligos simptomų paūmėjimo. Būtų tikslinga prieš kopimą tokius asmenis detaliau ištirti, pavyzdžiui skiriant krūvio testą (veloargometrinio dviračio mynimas).  Asmenys, su nežymiai išreikštais krūtinės anginos simptomais ir vartojantys minimalų medikamentų kiekį, galintys toleruoti fizinį krūvį virš 9 min (pagal Bruce‘o protokolą), tikriausiai normaliai toleruos krūvį kopimo metu. Tačiau pagal fizinio krūvio toleranciją žemumose sunku nuspėti koks bus žmogaus organizmo atsparumas AMS simptomams aukštumose. Asmenims, turintiems aukštą arterinį kraujo spaudimą, tikimybė susirgti aukštumų ligomis nepadidėja.

Nemažai žmonių, sergančių bronchine astma, pastebi kvėpavimo palengvėjimą aukštumose, galbūt dėl sumažėjusio alergenų kiekio ore. Tačiau kiti atžymi šalto oro ir fizinio krūvio išprovokuotą bronchospazmo suintensyvėjimą. Stebima forsuoto gyvybinio tūrio (FVC) ir forsuoto iškvėpimo tūrio per vieną sekundę (FEV1) sumažėjimas aukštumose,  greičiausiai dėl viršutinių kvėpavimo takų padidėjusio pasipriešinimo. Pacientai, sergantys lengva lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) forma, greičiausiai neturės problemų  aukštumose ir be papildomų deguonies tiekimo priemonių. Asmenys, sergantys vidutinio stiprumo LOPL forma, turėtų imtis apsaugos priemonių (deguonies atsargos). Esant sunkiai ligos formai, su ryškiu arterinio deguonies įsotinimo deficitu ir anglies dioksido padidinta koncentracija, kopimas į didelius aukščius yra neleidžiamas. Nėra pakankamų duomenų  alpinizmo literatūroje atskirti lengvą, vidutinę ar sunkią šios ligos formą, tačiau kaip orientacinis rodiklis naudojami normatyvai: PaO2 mažiau 55 % ir Pa CO2 mažiau 50 mmhg yra kontraindikacija kilti į kalnus be transportinio deguonies atsargų.

Kopimas į vidutinius aukščius nėštumo metu nekelia padidintos savaiminio aborto ar  placentos atšokimo rizikos. Aišku reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Dalis specialistų pasisako prieš nėščiųjų kopimą  aukščiau 2500 m  regionuose, kurie nutolę nuo medicininių punktų.

PREVENCIJA

Jei esate geros fizinės būklės, gerai fiziškai pasirengęs, dar nereiškia kad esate apsaugotas ir nesusirgsite aukštumų ligomis. Tačiau jūs daug geriau toleruosite  fizinį krūvį ir į viršukalnę užkopsite vienas pirmų, nešinas savo ir kaimyno kuprine. Gera  fizinė būklė  gali padėti apsisaugoti nuo HAPE ir HACE, nes pagerina hemodinaminį organizmo atsaką į fizinį apkrovimą. Kopiant į kalnus reikia vartoti pakankamai skysčių (rekomenduojama bent 3 litrai per dieną), vengti alkoholio, rūkymo, slopinančių medikamentų (migdomųjų).

Kopti reikia palaipsniškai, kad organizmas spėtų aklimatizuotis. Aklimatizacija – tai organizmo prisitaikymas prie sumažėjusio deguonies kiekio įkvepiamame ore  dideliuose aukščiuose. Tai yra lėtas procesas tunkantis kelias dienas ar savaites. Skirtingi grupės nariai aklimatizuojasi skirtingu greičiu.

Aukštumos yra skiriamos į :

  • Didelis aukštis 1500 – 3500 m
  • Labai didelis aukštis 3500 – 5500 m
  • Ekstremalus aukštis virš 5500 m.

Kopimas iki 2500 m aukščio paprastai nesukelia problemų, ir aukštumų ligos retai pasireiškia. Kopiant į aukštumas, kiekviename organizme vyksta normalūs fiziologiniai pokyčiai:

  • hiperventiliacija (kvėpuojama greičiau, giliau)
  • nestiprus dusulys fizinio krūvio metu
  • pakitęs kvėpavimo tipas naktį
  • sutrikęs miegas, dažni prabudimai naktį
  • padidėjęs  šlapimo kiekis.

Jei norite gerai jaustis ir išvengti susirgimų, laikykitės šių rekomendacijų:

  • Kopimą  reikėtų pradėti žemiau 2500 – 3000 m aukščio ribos.
  • Kilti iki 300-500 m dienai, t.y. nakvynė neturėtų būti aukščiau 300 – 500 m nei pareitą naktį.
  • Pakilus po 1000 m, kas antrą naktį reiktų praleisti tame pačiame aukštyje.
  • Kopk aukštai, miegok žemai. Nes labiausiai veikia tai, kokiame aukštyje jūs miegate.

Taip pat  yra etapinio kopimo rekomendacija. Pakylama į vidutinį aukštį, čia nakvojama kelias naktis ir tada jau kylama į planuojamas viršūnes. Pavyzdžiui, jei planuojate ilgesnį kopimą 4500 – 6000 m, turėtumėte aklimatizuotis 3500 – 4500 m aukštyje 2 – 4 dienas prieš tolesnį kopimą.

  • Dienos dietoje turėtų būti daug angliavandenių (apie 60 – 70 % kalorijų turėtų sudaryti angliavandeniai).
  • Nepersistenkite, nepervarkite ypač žygio pradžioje. Dienos metu vietoj popiečio miego labiau rekomenduojama  lengva fizinė veikla, ar tik  pagulinėjimas (ypač jei vargina lengvi AMS simptomai). Nes miego metu yra slopinamas kvėpavimas, didėja deguonies deficitas, ir tai gali tik sustiprinti simptomus.
  • Venkite medžiagų , kurios slopina kvėpavimą ir ypač miego metu padidina deguonies „badą“:
  1. Migdomųjų (kaip alternatyva esant būtinybei būtų acetazolamidas).
  2. Narkotinių analgetikų (tramadolis, morfinas ir kt.).
  3. Alkoholio (ypač vengti dvi pirmas dienas pakilus į didesnį aukštį, nes rytinį galvos skausmą  kaip AMS pradžią galima lengvai sumaišyti su pagirių skausmu).

I dalis – Ką privalai žinoti keliaudamas į kalnus?

II dalis – Ką turi žinoti, kad tavo draugo neištiktų mirtis?

IV dalis – Medikamentai, mitai apie Diamox ir 3 auksinės taisyklės

Parašykite komentarą