Autoriaus Archyvai: Skaistė

Skaistė

Pirmoji Lietuvos kalnietė – traumatologė. Nuo 2012 metų BlogamOre rašo apie kelionių mediciną ir traumas.

Pūslės ant kulnų: sunkaus darbo rezultatas ar laiku neišspręsta problema?

 

Mano batai buvo du,
Vienas dingo – nerandu.
Aš su vienu batuku,
Niekur eiti negaliu.

 

 

 

Kalnų žygių, žygių pėsčiomis mėgėjai žino kaip stipriai kelionę gali apsunkinti ar net visai sugadinti nutrintos kojos. Tai gali sugriauti visą atostogų malonumą. Tavo draugai, bendražygiai sparčiai žygiuoja pirmyn su kuprinėmis juokaudami ir šmaikštaudami. O tu velkiesi iš paskos sukandęs dantis, stengdamasis pastatyti koją taip, kad mažiau skaudėtų.

Mūsų pėdutės rimtuose žygiuose turi dirbti visą dieną. Paprastai jos neša ne tik kūną, bet dar ir kuprinę ant pečių. Jos klusniai neša mus link mūsų pačių kvailiausių užsibrėžtų tikslų. Todėl prižiūrėkime jas tinkamai. Tinkama priežiūra ir apsauga gali padėti išvengti daugelio problemų.

Skaitykite toliau

Traumos žygyje. Kaip greitai susigaudyti situacijoje ir priimti teisingus sprendimus?

Kad ir kaip norime ir stengiamės, kartais žygio metu negalime išvengti traumų. Svarbiausia nepasimesti. Iš tikrųjų, pradžioje pasimeta beveik visi. Todėl svarbu greitai susigaudyti įvykusioje situacijoje. Geriau padaryti ką nors, negu visai nieko.

 

Įvykus traumai, nelaimingam atsitikimui, pirmiausiai įvertink situaciją ir tik paskui pulk gelbėti. Svarbu, kad suteikdamas pagalbą, pats nenukentėtum. Nes tada sužeistajam jau nebepadėsi. Miręs gelbėtojas niekam nereikalingas. O jei nusprendei, kad pagalbos suteikti negali, negaišk laiko ir skubiai kviesk specializuotas pagalbos tarnybas. Tačiau ne visada ir ne visur tai įmanoma.

Skaitykite toliau

7 būdai, kaip greičiau „sudrožti“ kelio sąnarius

Žygiai kalnuose, žiemos žygiai yra nepakartojami. Kas tai išbandė, susipažino su žygeivio virtuve iš arčiau, visada norės sugrįžti ir dar kartą patirti tuos tikrus įspūdžius bei išgyvenimus. Mes vėl rūšiuojame inventorių, kraunamės kuprines, aunamės savo nutrintus geruosius trekingo batus ir judame nuo ryto iki vakaro. Po žygio atmintyje pasilieka tai, kas buvo geriausia. Bet mūsų keliai, kelių sąnariai pamena viską.

Kelių sąnariai yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų kūno vietų aktyvaus laisvalaikio metu. Pažeidimai, sužalojimai gali atsirasti staiga pasukus ar kryptelėjus koją. Tada dažniausiai sužalojami kelio sąnario raiščiai, meniskai. Bet dar dažniau jie yra žalojami nepastebimai, pamažu. Apie tai yra šis straipsnis.

knee keliai Šiuolaikiniame pasaulyje mes beveik visi tapome sėslaus gyvenimo būdo atstovais. Kas biure, kas universitete, kas ofise ar namie. Mes nebejudame daug. Net aktyviais save laikantys žmonės sportuoja vidutiniškai 2 valandas per dieną. Ir staiga tu išeini į kalnus savaitei ar daugiau. Nuo ryto iki vakaro, kiekvieną dieną. Tavo keliai prie to nepratę. Jiems tai iššūkis, ir dažnai ne pagal jėgas. Jie kaip ir bet kuris kitas per daug intensyviai naudojamas mechanizmas perkaista, genda, nusidėvi. Tavo keliai tiesiog pavargsta, ir prasideda uždegimas nuo perkrovos. Jie pradeda kaisti, mausti, diegti panašiai kaip skaudantis dantis. Nepatogiau pastačius koją, gali ypač skaudžiai pervert skausmas. Galiausiai sutinsta, parausta, sunku darosi sulenkti koją.

Skaitykite toliau

Nušalimai II dalis – hipotermija. Ką daryti, kad nepavirsti kalnų skulptūra?

Pirmoje nušalimų dalyje išnagrinėti lokalūs šalčio pažeidimai, kai nušąla rankos, kojos, pirštai. Šioje dalyje bus kalbama apie būseną, kai krenta bendra kūno temperatūra, šąla ne tik galūnės, bet visas kūnas.

HIPOTERMIJA. BENDRAS KŪNO ATŠALIMAS

Šerdinės kūno temperatūros nukritimas žemiau 35°C yra vadinamas hipotermija. Normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 37 °C. Ji gali svyruoti nuo 36,2°C iki 37,5°C.

Šaltis gali būti apgaulingas. Hipotermija dažnai ištinka esant teigiamai temperatūrai. Rizikos veiksniai panašūs kaip ir lokalios šalčio traumos metu. Nenuvertinkite jų. Elementarus pavyzdys. Kalnai 3000 m aukštyje , pavasaris, sniego jau beveik nesimato alpink. Oras staiga sugedo, pradėjo lyti, gal net šlapdriba. Tu permirkai kiaurai. Artėja vakaras, staigiai krenta aplinkos temperatūra, kas yra būdinga kalnuose. Pradeda pūsti žvarbus vėjas. Esi alkanas, pavargęs. Darosi šalta, nesuvaldomai pradeda tarškėti dantys. Viskas pasidaro nebeįdomu. Kažką bambi sau po nosim. Į bendražygių pastabas atsakinėji piktai. Nesugebi sukaupti minčių, gal net norisi pykti ant savęs. DĖMESIO! Tau prasidėjo hipotermija.
Skaitykite toliau

Visa tiesa apie nušalimus. I dalis – ruošk roges vasarą!

Pirmoje dalyje apie nušalimus pasakojama apie lokalų šalčio pažeidimą, prevenciją, gydymą, pagrindines klaidas bei šalčio nuožvarbą.  Dar turime pakankamai laiko pasiruošti besibeldžiančiam šaltukui, o žiemai atėjus – jaustis komfortiškai.

Nušalimas – tai žemos temperatūros sukeltas odos ar ir gilesnių sluoksnių pažeidimas.

Šaltis gali stipriai sužaloti jūsų organizmą ar net pasiglemžti gyvybę. Šaltis kenkia lokaliai – galima nušalti pirštus, nosį, pėdas. Šaltis taip pat paveikia ir visą organizmą, jei nuo jo nesate apsisaugojęs. Tai yra hipotermija. Apie tai bus nušalimų II dalis.

Nušalimai, medicinoje vadinami šalčio traumomis, yra gana dažnas reiškinys žiemos pramogų mėgėjų bei alpinistų tarpe. Visi puikiai žinome: kuo aukščiau – tuo šalčiau. Vadinasi, kylant aukštyn, didėja ir nušalimų tikimybė. Todėl su savimi į kalnus reikėtų neštis ne tik pilną įrangos kuprinę, bet ir žinių bagažą. Šios žinios gali padėti susigaudyti kritinėje situacijoje bei priminti, kaip teisingai elgtis žiemą, kad išvengti nušalimų.

Skaitykite toliau

Nudegimai. Pirmoji pagalba ir dažniausiai daromos klaidos

Ką turi bendro kalnai, kelionės ir nudegimai? Ar susidursime su šita problema? Visai tikėtina, nes:

  • Visada norisi iš kelionės sugrįžti su šokoladiniu įdegiu. Tačiau dažnai persitengiame. Taip nudegame, kad kelias naktis negalime miegoti dėl skausmo.
  • Kartais tenka pačiom nepatogiausiom sąlygom ruošti maistą, virti vandenį. Verdantis vanduo ar įkaitęs puodas gali skaudžiai nuplikyti.
  • Karštos versmės egzotiškuose kraštuose.
  • Laužo liepsna ar sprogęs dujų balionėlis.

Skaitykite toliau

Aukštumų ligos IV dalis. Medikamentai, mitai apie Diamox ir 3 auksinės taisyklės

Paskutinis straipsnis apie kalnų ligas.

MEDIKAMENTAI, NAUDOJAMI KALNŲ LIGOMS GYDYTI

Acetazolamidas (Diamox)

Dozavimas: rekomenduojama  po 150 mg  (galima po 250 mg, tačiau ryškesnės šalutinės reakcijos)  kas 12 val., galima vienkartinė 500 mg dozė, tačiau ryškesnis bus šalutinis poveikis.

Vartojama kol simptomai išnyksta ar nusileidžiama iki aukščio, kuriame kopiant  aukštyn ligonis jautėsi dar gerai.

Pradėti vartoti 12 – 24 val. prieš kopimą, nes Diamox pradeda veikti  tik po 12 – 24 valandų.

Tai silpnas karboanhidrazės inhibitorių grupės diuretikas, slopinantis rūgščiųjų bikarbonatų reabsorbciją.  Taip  atstatomas kraujo rūgštingumas, kuris sutrinka aukštumose dėl hiperventiliacijos siekiant įkvėpti daugiau deguonies. Šis rūgštingumo atstatymas veikia kaip kvėpavimo stimuliatorius,  ypač naktį, sumažindamas ar visai panaikindamas periodinį kvėpavimą aukštumose. Vaisto pagrindinis tikslas –pagreitinti aklimatizaciją.  Tačiau tai nėra stebuklinga piliulė, gydomasis efektas pasireiškia ne iškarto. Veikimas maždaug prasideda po 24 – 48 valandų.  Šalutinis poveikis: jutimų sutrikimai, nuovargis, niežulys, dilgčiojimas delnuose, pėdose, lūpose, ūžimas ausyse, sutrinka matymo ryškumas, apetito nebuvimas, skonio sutrikimas. Vaistą nustojus vartoti, jie išnyksta. Kadangi tai diuretikas,  jūs daugiau šlapinsitės. Yra buvę atvejų kai po kelių dozių alpinistai laikinai susirgo laikina trumparegyste (sutrinka matymas į tolį).

Mitai ir prasimanymai apie acetazolamidą

Skaitykite toliau

Aukštumų ligos III dalis. Kiti susirgimai ir prevencija – kaip jų išvengti?

KITI SUSIRGIMAI, SUSIJĘ SU KALNŲ LIGOMIS

Aukštumų retinopatija susijusi su hipoksija ir pasireiškia stiklo vatos vaizdo   eksudacija (išsiskyrimas) tinklainės venų tinkle, padidėjusiu tinklainės venų ir skotomos vingiuotumu ir išsiplėtimu. Šie aprašyti  pakitimai stebimi akių dugne . Tai dažniausiai atsitinka aukštumose virš 5000 m, dažniausiai besimptomė ir dažniausiai išnyksta po vienos ar dviejų savaičių, net jei asmuo toliau lieka aukštumose.

Periferinė edema (patinimas, paburkimas) gali susidaryti plaštakose, veide, čiurnose,  esant reikalui gali būti gydoma diuretikais, nesant AMS simptomų.

Trombų  susidarymo rizika, kaip pavyzdžiui plaučių embolizacija, infarktas ar venų trombozė, aukštumose yra didesnė, nei jūros lygyje. Tai nulemia eilė  faktorių: dehidratacija, policitemija (kraujo raudonųjų kūnelių padidėjimas hipoksijai kompensuoti),  šaltis, veržianti, spaudžianti apranga. Ilgi neveiklumo periodai dėl blogo oro sukelia veninę stazę ir taip pat prisideda prie trombų formavimosi. Norint išvengti venų stazės ir trombų formavimosi, reikia palaikyti fizinį aktyvumą ir gerti pakankamai skysčių. Skaitykite toliau

Aukštumų ligos II dalis. Kaip elgtis susirgus AMS, HAPE, HACE? Ką turi žinoti, kad tavo draugo neištiktų mirtis?

AUKŠTUMINIŲ LIGŲ SUTARTINIAI APIBRĖŽIMAI

AMS HACE HAPE

Ūmi kalnų liga (AMS)

Galvos skausmas, plius bent dar vienas iš sekančių simptomų:

  • Nuovargis ar silpnumas;
  • Virškinimo  sistemos simptomai (pykinimas, vėmimas ar apetito nebuvimas);
  • Galvos svaigimas;
  • Miego sutrikimas.

Aukštuminė smegenų vandenligė (HACE)

  • AMS būdingi simptomai su psichinės būsenos pasikeitimas ir/ar ataksijos požymiais;
  • Psichinės būsenos pasikeitimas ir  kartu ataksijos požymiai be AMS simptomų.

Aukštuminė plaučių vandenligė (HAPE)

  • Bent du iš sekančių simptomų: dusulys poilsio metu, kosulys, silpnumas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas, krūtinės spaudimas ar veržimas;
  • Bent du iš sekančių požymių: centrinė cianozė, išklausomi karkalai ar gurgždesys bent vienoje plaučio skiltyje, tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas), tachikardija (padidėjęs pulsas).

Skaitykite toliau

Aukštumų ligos I dalis. Ką privalai žinoti, keliaudamas į kalnus?

Pirmas Skaistės straipsnis apie kelioninę vaistinėlę sulaukė nemažo jūsų susidomėjimo. Todėl BlogamOre vis daugiau dėmesio skirsime savarankiško keliavimo patarimų, įrangos bei aprangos pasirinkimo ir medicinos temoms (nes lietuviško kokybiško turinio beveik neegzistuoja). Šias sritis išmanome geriausiai, todėl tikime kad sukaupta patirtis pravers ne vienam keliautojui ar kalniečiui. Skaistė tęsia medicinos temą apie kalnų ligas.

AUKŠTUMŲ LIGOS (HIGH ATITUDE ILLNESS)

Skiriamos trys aukštumų ligų formos:

  1. Ūmi kalnų liga (Acute Mountain Sickness AMS)
  2. Aukštuminė plaučių vandenligė (high altitude pulmonary edema HAPE)
  3. Aukštuminė smegenų vandenligė (high altitude cerebral edema HACE). Skaitykite toliau