Temos Archyvai: DVIRAČIAI

Bundanti Kuršių Nerija nuotraukose

Prieš porą metų apie Kuršių Nerija atrodė vienas iš paslaptingiausių Lietuvos kampelių. Skaistė dar nebuvo lankiusi, o mano prisiminimai siekė prieš dvidešimtmetį prabėgusią vaikystę… Pažinti vieną gražiausių Lietuvos vietų dar nėra vėlu. Rekomenduoju tai padaryti ne sezonu, savaitės viduryje. Trečiadienį sutikom tik vieną vietinę dviratininkę, fantastika!

Džiaugiuosi, kad susikūrėme tradiciją pavasarį ir rudenį minti į Nidą. Skeptikui atrodys, ką ten galima naujo pamatyti? Bet vietų išsukti iš dviračių tako – dešimtys. Jei tavyje gyvena atradėjas – pirmyn! O gamta apdovanos už ryžtą.

Skaitykite toliau

Jau laikas į Nidą, nepražiopsok! [foto]

Mielieji, sveikinu su jau visai šalia alsuojančiu pavasariu! Noriu priminti, kad artėja ir puikus laikas į Nidą. Kada ji būna gražiausia.

Nida pavasarį

Prisiminiau pirmą BlogamOre įrašą, padarytą beveik prieš metus. Nieko sau, net šeši sakiniai ir viena nuotrauka… Perskaitęs pajutau pareigą gražinti skolą (įrašą atnaujinau). Negalima slėpti tokių vaizdų nuo pašalinių akių. Išleidžiu iš kompiuterio metų senumo foto-galeriją. Tikiuosi tai įkvėps nors vieną jūsų čiupti dviratį už rankenų ir pamatyti lietuviško fantastinio filmo vaizdus. Ir ne tik pamatyti, bet ir pajusti! Skaitykite toliau

Helovynas kopose II [foto]

Štai ir sugrįžom iš dar vieno žygelio po Kuršių Neriją. Nors buvo keletas susidomėjusių, bet niekas daugiau prie mudviejų su Skaiste neprisijungė. Tačiau dėl to ne mums nagus graužtis, nes Helovynas kopose II tikrai pavyko!

Ilgasis savaitgalis prasidėjo ankstyvą šeštadienį. Susikrovėm manatkes dar iš vakaro, o ryte atsisveikinom su neeiliniais svečiais. Orų prognozė stebuklų nežadėjo, bet apie šalnas ar sniegą dar negirdėti… Prie Kurtuvėnų svirno sutikom Zingelę ir Darex’ą su Ingrida. Bei visą krūvą spartsmienų iš Šiaulių bei pajūrio. Kai pamačiau kitų Rogainingo varžybų dalyvių dviračius, viskas atsistojo į savo vietas. Šansų jokių. Pusšimtis apynaujų MTB su diskiniais stabdžiais, klipsiniais pedalais ir patogiais staliukais. Tiesa, Skaistės Scott’as irgi su klipsais, tik ji dar batų neįsigijo… Skaitykite toliau

Iš Laoso į Belgiją per Australiją dviračiais. Couchsurfing svečiai

Penktadienį vakare užsuko neeiliniai couchsurfing svečiai. Dėl to teko pakoreguoti savaitgalio veiksmų planą ir parvykti į Molėtus… kur iš Kupiškio atvyko du dviračius krepšiais apsikrovę keliautojai. Molėtai jiems tapo tarpine stotele kelio atkarpoje tarp Rygos ir Vilniaus. Tiesa, tai tik kapeikos lyginant su daugiau nei 11 tūkstančių kilometrų, numintų Pietryčių Azijoje. Savo kelionę dviračiais Xavieras ir Eline pradėjo pernai metais Laose![singlepic id=60 w=650 h=431 mode=watermark float=center]

Medicinos studentė Eline iš Amsterdamo nuo 2009 metų blaškėsi po Aziją. Pernai rudenį Vietname ji sutiko kelionių skonio ragavusį Xavierą iš Paryžiaus. Ši pažintis pakeitė abiejų jų gyvenimus. Būdami Laose, jaunuoliai nusipirko dviračius ir pasinėrė į naująjį nuotykių sūkurį. Skaitykite toliau

Neries regioninis parkas rudens spalvomis

Savaitgalį buvo aplankytas Neries regioninis parkas. Prasinešėme su dviračiais, aplankėme praktiškai visus sąrašo objektus. Labai smagiai prabėgo laikas, oras buvo fantastiškas. Mėgavomės rudenėjančios gamtos apdarais. Tikslaus kilometražo nefiksavau, pramynėm apie 30km per kelias valandas. Parkas puikiai įrengtas, daug stovyklaviečių ir prie visų praktiškai lankytinų objektų po informacinį stendą. Pagarba Kaišiadorių savivaldybei, ar kas ten atsakingas už parko priežiūrą.

Parke iš gelmių išbėga keletas šaltinių. Du jų pažymėti žemėlapyje. Beje, vanduo žymiai skanesnis šaltinyje prie nuo Kragžlių pilkapyno. Kelios užfiksuotos akimirkos žemiau.

Helovynas kopose [foto]

Sveiki gyvi. Gal jums trūksta originalių idėjų, kaip įdomiai paminėti Helovyną? Vieną tokią galiu pasiūlyti – važiuojam dviračiais per Kuršių Neriją. Aplankysime Raganų kalną ir Mirusias kopas. Prašau jungtis prie dviračių žygio Helovynas kopose II! Spalio 30d išminame iš Klaipėdos, Vėlinių dieną lapkričio 1 trauksime atgal.

Ši idėja gimė prieš metus. Su Skaiste nusprendėme netradiciškai paminėti moliūgų dieną. Nors buvo vėsu ir darganota, trumpa kelionė viršijo mūsų lūkesčius. Ištuštėję miesteliai, laukinės kopos, siaučianti jūra, šviežia rūkyta žuvis, karštas vynas po žvaigždėtu dangumi… Tai buvo pirma Skaistės kelionė į Kuršių Neriją, o mano sugrįžimas po daugiau nei dvidešimties metų. Nerealu!

Dėl prasto oro visų planų nespėjome įgyvendinti, todėl nusprendėme šiemet grįžti dar kartą! Raganų kalnas ir Mirusios kopos – tai pirmo ryškumo objektai būsimos kelionės metu.

Jau galiu džiaugtis sutaisytu fotoaparatu, o įsigytas trikojis leidžia daryti nuotraukas silpno apšvietimo sąlygomis. Siūlau jums paganyti akis po praėjusių  metų vaizdelius.

Jei susidomėjote, parašykite žinutę Rasiui.

Alandai. Apibendrinimas ir patarimai

Laikas sudėti visus „taškus ant i“.

Maršrutas. Statistika tokia. Per 6 dienas numynėme 385km, vidutiniškai per dieną apie 64km. Pirmom dienom darėm po 50km, per didžiąją salą asfaltu 80 – 90km. Paskutinę karščiausia dieną 35km. Aplankėme daugiau kaip pusę Alandų komunų. Pervažiavome salyną iš rytų į vakarus ir grįžom kitu maršrutu. Pasilikome neaplankytų vietų kitam kartui. Nekišome nosies ir į Alandų sostinę Mariehamną.

Skaitykite toliau

Alandai VII diena – privati valda

Ryte taip užkaitino saulutė, kad norom nenorom turėjom pabėgti iš sapnų pasaulio. Virti pragaro katile – nei romantiška, nei ekstremalu. Priverstinis skudurų nešimas iš palapinės kartais būna žiaurus. Jei norite ilgiau ryte snūduriuoti, išsirinkite tinkamą palapinei vietą. Tinka aikštelės rytinė pusė prie medžių ar krūmų, tik ne vakarai ar kempingo vidurys.

Kadangi iš pragaro katilo netikėtai išsigelbėjome, tai kitas išbandymas buvo sauna. Lootholma kempinge saunos rytinis seansas tęsiasi nuo 7 iki 11 valandos. Valandėlę pasikaitinę ir pamirkę ežere, jautėmės daug gaivesni. Po pusryčių susipakavome daiktus ir paskutinį kartą išsitraukėme į trasą dviračius. Skaitykite toliau

Alandai VI diena – šiandien kimba

Iš ryto pasitiko lietus, kėlėmės vėlai. Ką veikti per lietų, kai niekur neskubi? Žinoma miegas – vienas iš geriausių užsiėmimų. Pusryčiavome kartu su „trolių mumių“ šeimynėle. Taip praminėme kempinge apsistojusius suomius: tris storulius broliukus ir ne ką kūdesnę jų mamytę.

Labai norėjau paskutinį kartą Alanduose pažvejoti ir sugauti pietums žuvies. Planas pavyko. Žuvys kibo taip, kad paleidinėjau didesnes nei po 100g. Ešeriai dieną nekibo, pagavau tik du. Po tiltu srovėje maitinosi labai daug kitų žuvų. Bet jos maitinosi vabzdžiais ir siūlomus dirbtinius masalus ignoravo. Labiau už blizges jos domėjosi švino gabalu prieš sukriukę. Ir jį atakuodavo! Skaitykite toliau

Alandai V diena – skersai išilgai

Negaliu pasakyti, kad Alandai išvažinėti skersai išilgai. Tačiau ši dienelė smarkiai prisidėjo prie to, kad pervažiavome beveik pusę Alandų savivaldybių – 7 iš 16. Prieš devynias kempinge – nė gyvos dvasios! Rasa, visi miega. Bet saulutė taip įsiplieskė, kad išvijo iš palapinės.

Pusryčiams viriau žuvienę iš vakar keptų grilyje žuvų… Nors žvejyboje praleidžiu mažai laiko, tikra jėga kai pagautos žuvies lieka ir kitai dienai (vakar baigėm kepto lydžio likučius). Buvo labai skanu ir vos tilpo. Net „ant puodo“ prireikė antrą kartą pritupti. Laukė dar viena ilga ir karšta diena, o balastas visai nereikalingas.

Dienos tikslas buvo pervažiuoti didžiausią Alandų salą. Ir išsineždinti iš jos keltu. Tuo pačiu maršrutu kaip vakar važiuoti būtų neįdomu. Taigi, nusitaikėm į Lumparland uostą Langnas (kad šie pavadinimai kam nors būtų naudingi, vėliau prie kiekvienos dienos įkelsiu googlemaps fragmentą su nuvažiuotu maršrutu). Iki uosto – daugiau nei 60km ir 5 valandos jiems įveikti. Šį kartą pasilikome valandėlę rezervo. Vėlavimas į keltą reikštų dar vieną nakvynę didžiausioje Alandų saloje. Negaliu sakyti, kad čia labai patiko. Per daug triukšmo, turistų, intensyvus eismas. Skaitykite toliau