Temos Archyvai: KALNAI

Pūslės ant kulnų: sunkaus darbo rezultatas ar laiku neišspręsta problema?

 

Mano batai buvo du,
Vienas dingo – nerandu.
Aš su vienu batuku,
Niekur eiti negaliu.

 

 

 

Kalnų žygių, žygių pėsčiomis mėgėjai žino kaip stipriai kelionę gali apsunkinti ar net visai sugadinti nutrintos kojos. Tai gali sugriauti visą atostogų malonumą. Tavo draugai, bendražygiai sparčiai žygiuoja pirmyn su kuprinėmis juokaudami ir šmaikštaudami. O tu velkiesi iš paskos sukandęs dantis, stengdamasis pastatyti koją taip, kad mažiau skaudėtų.

Mūsų pėdutės rimtuose žygiuose turi dirbti visą dieną. Paprastai jos neša ne tik kūną, bet dar ir kuprinę ant pečių. Jos klusniai neša mus link mūsų pačių kvailiausių užsibrėžtų tikslų. Todėl prižiūrėkime jas tinkamai. Tinkama priežiūra ir apsauga gali padėti išvengti daugelio problemų.

Skaitykite toliau

Lost Latinos II etapas. Salkantay trekas į Maču Pikču

Maču Pikču – tai ne tik Peru, bet ir visos Pietų Amerikos turistinis topas. Kiekvieną dieną šį magišką senovės inkų miestą aplanko tūkstančiai turistų. Kad pamatyti vieną iš septinių naujųjų Pasaulio stebuklų prireiks ne tik plačiau atverti piniginę, bet ir tam tikrų žinių. Maču Pikču kompleksas apsuptas aukštų, vešlia augmenija apžėlusių kalnų. Ten nėra kelių automobiliams, ten neplaukia laivai ir neskrenda lėktuvai.

Jei ketinate aplankyti Maču Pikču, jums pirmiausiai prireiks atvykti į buvusios inkų imperijos ir Peru turizmo sostinę Cusco. O tada, pasirinkus vieną iš aprašytų būdų, atvykti į Aguas Calientes – turistinį miestelį šalia Maču Pikču komplekso. Paprasčiausias būdas pamatyti maču Pikču ir užsidėti pliusą – sėsti į traukinį, už kurį teks pakloti ne vieną ir ne dvi šimtines. Ieškantys pigesnio būdo turi aukoti laiką ir visa dieną kratytis aplink kalnų masyvą nusidriekusiais serpantinais maršrutiniais autobusais, collectivo (mikroautobusais) ar taxi. Trečiasis būdas, susilaukiantis vis didesnio populiarumo – keliauti į Maču Pikču vienu iš kelias dienas trunkančių trekų.

Skaitykite toliau

Lost Latinos I etapas. Atvykimas ir aklimatizacija Kolkos kanjone

Lima. Oro uosto taksistai nenustebino kelis kartus “užlenktomis” kainom, todėl išgirdę sprukome iš jų teritorijos. Gatvės taksistas buvo dvigubai pigesnis už pigiausią pasiūlymą oro uoste. Atvykome į autobusų terminalą ir išvažiavome į Ica. Iš ten – į Nazca.

Nazca. Išlipusius iš autobuso mus pasitiko perujietis ir paklausė, ar esame iš Lietuvos. Tai buvo hostelio, kuriame apsistojusi Olga, šeimininkas. Netrukus susitikome ir su Olga. Ji į Peru atvyko keliomis dienomis anksčiau. Turėjome šiek tiek laiko iki naktinio autobuso į Arequipą. Apsilankėme vietinėje užeigoje ir pradėjome pažintį su vietine virtuve. Vytautas nepataikė su užsakymu ir gavo šeimyninę porciją įvairiai paruoštos keptos mėsos. Du trečdalius porcijos jis išsinešė į autobusą.

Skaitykite toliau

Penketas lietuvaičių ruošiasi gyvenimo nuotykiui Maču Pikču

Liko mažiau nei mėnuo, kada prasidės tęstinio kelionių ciklo Lost Latinos naujas šių metų etapas. Startas jau gegužės 6 dieną, kai ankstyvą rytą į Peru sparnus pakels penki nuotykių išsiilgę lietuvaičiai. Kad tai nebus eilinė kelionė, byloja „gyvenimo nuotykio“ etikete paženklintas unikalus BlogamOre maršrutas.

Maču Pikču miestas

Kelionės metu aplankysime vienas garsiausių vietų, tačiau kiek neįprastas maršrutas, pasaldintas netradiciniais prieskoniais, nėra prieinamas eiliniam turistui. Kelionių agentūros tokių maršrutų savo arsenale neturi. Nes vietiniai turų organizatoriai nuo sudėtingų žygių tiesiog atsiriboja. Ar girdėjai, kad kas pardavinėtų savanoriavimą saugomoje džiunglių teritorijoje?

Tau tikriausiai įdomu, ką Peru veiks šaunusis penketukas? Šiame įraše visko nepavyks atskleisti (jei tau įdomu,  sek BlogamOre reportažus internetu). Visas nuotykis padalintas į 3 dalis ir iš viso truks 20 dienų. Štai tokius parinkome kelionės akcentus.

Skaitykite toliau

Pavasariu kvepiančios Kalėdos ir žiemos pramogos Šveicarijos Alpėse

Kalėdinės atostogos kalnuose jau tapo BlogamOre kasmetine tradicija. Kiekvienais metais paliekame šventinės nuotaikos, dovanų ir alkoholio liūne paskendusią gimtinę. Į kalnus leidžiamės pailsėti nuo Kalėdinio šurmulio, susikuriame šventę sau, pasikrauname naujos energijos. Iki šiol visada vykdavome į Aukštuosius Tatrus, nes tai arčiausi kalnai. Skaistei susiveikus ilgesnes atostogas, 2012 metų pabaigoje nusprendėme pamatyti žiemines Alpes bei Šveicarijoje aplankyti gimines ir draugus.

Berno Alpių trijulė

Pasiruošimas, kaip visada – trumpas. Rasius paskambino į Šveicariją pusseserei Jūratei, parašė kelias žinutes kalnų draugams. Įranga jau seniai paruošta laukė naujo sezono, teliko tik ją nutempti į automobilį. 4 poros slidžių, 6 poros batų, 2 poros lazdų, 2 komplektai ledo įrankių, 3 kuprinės, 2 šalmai, virvė ir kita alpinistinė įranga, miegmaišiai, kilimėliai ir dar krūva visokių daiktų. Tik palapinės nepaėmėm. Iškilo dilema, kaip apsirėdyti. Kadangi Lietuvoje siautėjo pūga, prisivilkom, kad šalta nebūtų. Žieminiai flysai, pūkės – vsio pa polnoj programie.

Skaitykite toliau

Kelionė, pakeitusi ne tik gyvenimą. Slaptas kelias į Maču Pikču džiunglėmis

III diena. Rytas Collpapampa. Anksti atsigulus, anksti ir keliesi. Šeštą ryto girdisi sujudimas. Keliamės ir mes. Turistams ruošiami pusryčiai. Karavano palydos čiabuviai ardo palapines, pakuoja mantą ir krauna ant mulų. Lauke beveik šimtaprocentinė drėgmė. Ant tvoros pakabinome palapinės tentą pradžiūti. Bandymas gavosi nelabai vykęs – nėra nei vėjo, nei saulės. Turistams išėjus pakylame mediniais laiptukais į vipinę ložę pusryčių. Prieš akis – puiki panorama. Gauname po didelę lėkštę ryžių, krašte papjaustyta kelios skiltelės pomidorų  ir dviejų kiaušinių šedevras su skystais tryniais. Atrodo fantastiškai! Tik Rasius skystų trynių nemėgsta… Reikia greitai ką nors mąstyti. Darom rokiruotę – Skaistei tryniai, Rasiui – baltymai! Patiekalas lenda ganėtinai sunkiai, bet lenda. Atoveiksmis sunkiai prognozuojamas, todėl Skaistei nusprendė apsidrausti kokakola. Palikę po pusę lėkštės ryžių, padėkojame už pusryčius ir nakvynę. Rasius atsiminimui nusipaveikslavo su svetingąja inka senjora.

Civilizacija nenumaldomai veržiasi ir į sunkiausiai pasiekiamas Andų gyvenvietes. Pasirodo, šalia Collpapampa eina neseniai padarytas kelias, kuriuo važinėja antžeminis transportas. Karavanui persikėlus tiltu per upę, mulų draiveriai turistų daiktus štabeliavo nuo keturkojų ant keturračių collectivo (maršrutinių mikroautobusų). Turistai, kurie dar vilko kojas po vakarykščio žygio, nukulniavo į Santa Teresa miestelį. Bet dauguma, kiek pasileidę serpantinais žemyn, liko stabdyti pravažiuojančių collectivo. Mes Santa Teresoje jokių reikalų neturėjome, todėl keliai su dauguma agentūrinių turistų išsiskyrė.

Skaitykite toliau

Aukštumų ligos IV dalis. Medikamentai, mitai apie Diamox ir 3 auksinės taisyklės

Paskutinis straipsnis apie kalnų ligas.

MEDIKAMENTAI, NAUDOJAMI KALNŲ LIGOMS GYDYTI

Acetazolamidas (Diamox)

Dozavimas: rekomenduojama  po 150 mg  (galima po 250 mg, tačiau ryškesnės šalutinės reakcijos)  kas 12 val., galima vienkartinė 500 mg dozė, tačiau ryškesnis bus šalutinis poveikis.

Vartojama kol simptomai išnyksta ar nusileidžiama iki aukščio, kuriame kopiant  aukštyn ligonis jautėsi dar gerai.

Pradėti vartoti 12 – 24 val. prieš kopimą, nes Diamox pradeda veikti  tik po 12 – 24 valandų.

Tai silpnas karboanhidrazės inhibitorių grupės diuretikas, slopinantis rūgščiųjų bikarbonatų reabsorbciją.  Taip  atstatomas kraujo rūgštingumas, kuris sutrinka aukštumose dėl hiperventiliacijos siekiant įkvėpti daugiau deguonies. Šis rūgštingumo atstatymas veikia kaip kvėpavimo stimuliatorius,  ypač naktį, sumažindamas ar visai panaikindamas periodinį kvėpavimą aukštumose. Vaisto pagrindinis tikslas –pagreitinti aklimatizaciją.  Tačiau tai nėra stebuklinga piliulė, gydomasis efektas pasireiškia ne iškarto. Veikimas maždaug prasideda po 24 – 48 valandų.  Šalutinis poveikis: jutimų sutrikimai, nuovargis, niežulys, dilgčiojimas delnuose, pėdose, lūpose, ūžimas ausyse, sutrinka matymo ryškumas, apetito nebuvimas, skonio sutrikimas. Vaistą nustojus vartoti, jie išnyksta. Kadangi tai diuretikas,  jūs daugiau šlapinsitės. Yra buvę atvejų kai po kelių dozių alpinistai laikinai susirgo laikina trumparegyste (sutrinka matymas į tolį).

Mitai ir prasimanymai apie acetazolamidą

Skaitykite toliau

Kelionė, pakeitusi ne tik gyvenimą. Slaptas kelias į Machu Picchu – Salkantay trekas

Salkantay – tai 6271 metrų virš jūros lygio stūksantis milžinas balta kepure. Aukščiausias Cusco apylinkių kalnas. Neatsitiktinai pasirinkome šio kalno pavadinimo treką. Tai yra pigesnis būdas patekti į magišką Machu Picchu (Maču Pikču), vieną įspūdingiausių iš 7 naujų Pasaulio stebuklų. Žinoma, jei viską organizuojiesi pats. Alternatyvų atvykti į Machu Picchu senovės inkų miestą tarp džiuglėmis apaugusių kalnų – nėra daug. Ir tos alternatyvos gerokai mažiau patrauklios tokiems nuotykių ieškotojams, kokie esame mes.

I diena. Su prikimštomis iki viršaus kuprinėmis ant pečių leidomės skurdaus Cusco kvartalo gatvelėmis žemyn. Kažkur turim kirsti gatvelę, kurioje parkuojasi taxi colletivo (maršrutiniai automobiliai, kurie išvyksta kai susirenka pilnas ekipažas). Mūsų amigo Danny žemėlapyje uždėjo tašką, todėl nesunkiai radome. Vairuotojus nuraminome, kad nesame gringo ir brangesnė galimybė vykti vieniems nedomina. Be mūsų salone dar keturi keleiviai ir vienas bagažinėje. Toyota Corolla universalas tiek lengvai praryja. Net ir išsileidusi padanga smarkiai netrukdė pasiekti Mollepata kalnų miestelį 2900 m aukštyje.

Skaitykite toliau

Aukštumų ligos III dalis. Kiti susirgimai ir prevencija – kaip jų išvengti?

KITI SUSIRGIMAI, SUSIJĘ SU KALNŲ LIGOMIS

Aukštumų retinopatija susijusi su hipoksija ir pasireiškia stiklo vatos vaizdo   eksudacija (išsiskyrimas) tinklainės venų tinkle, padidėjusiu tinklainės venų ir skotomos vingiuotumu ir išsiplėtimu. Šie aprašyti  pakitimai stebimi akių dugne . Tai dažniausiai atsitinka aukštumose virš 5000 m, dažniausiai besimptomė ir dažniausiai išnyksta po vienos ar dviejų savaičių, net jei asmuo toliau lieka aukštumose.

Periferinė edema (patinimas, paburkimas) gali susidaryti plaštakose, veide, čiurnose,  esant reikalui gali būti gydoma diuretikais, nesant AMS simptomų.

Trombų  susidarymo rizika, kaip pavyzdžiui plaučių embolizacija, infarktas ar venų trombozė, aukštumose yra didesnė, nei jūros lygyje. Tai nulemia eilė  faktorių: dehidratacija, policitemija (kraujo raudonųjų kūnelių padidėjimas hipoksijai kompensuoti),  šaltis, veržianti, spaudžianti apranga. Ilgi neveiklumo periodai dėl blogo oro sukelia veninę stazę ir taip pat prisideda prie trombų formavimosi. Norint išvengti venų stazės ir trombų formavimosi, reikia palaikyti fizinį aktyvumą ir gerti pakankamai skysčių. Skaitykite toliau

Aukštumų ligos II dalis. Kaip elgtis susirgus AMS, HAPE, HACE? Ką turi žinoti, kad tavo draugo neištiktų mirtis?

AUKŠTUMINIŲ LIGŲ SUTARTINIAI APIBRĖŽIMAI

AMS HACE HAPE

Ūmi kalnų liga (AMS)

Galvos skausmas, plius bent dar vienas iš sekančių simptomų:

  • Nuovargis ar silpnumas;
  • Virškinimo  sistemos simptomai (pykinimas, vėmimas ar apetito nebuvimas);
  • Galvos svaigimas;
  • Miego sutrikimas.

Aukštuminė smegenų vandenligė (HACE)

  • AMS būdingi simptomai su psichinės būsenos pasikeitimas ir/ar ataksijos požymiais;
  • Psichinės būsenos pasikeitimas ir  kartu ataksijos požymiai be AMS simptomų.

Aukštuminė plaučių vandenligė (HAPE)

  • Bent du iš sekančių simptomų: dusulys poilsio metu, kosulys, silpnumas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas, krūtinės spaudimas ar veržimas;
  • Bent du iš sekančių požymių: centrinė cianozė, išklausomi karkalai ar gurgždesys bent vienoje plaučio skiltyje, tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas), tachikardija (padidėjęs pulsas).

Skaitykite toliau