Temos Archyvai: LAIPIOJIMAS

Uolų laipiojimas, ledo laipiojimas

Kalymnos XI diena – pirmas prakritimas

Organizavome pirmą bendrą projektą palaipioti. Džordžas su Arlondu išsinuomojo pyrdą. Pyrpinom į „Vaiduoklių virtuvę“ – anot guidebook’o vieną iš populiariausių Kalymnos laipiojimo sektorių. Pravažiuodami čia pastoviai matydavome pristatytų pyrdų.

Pyrdos, paliktos prie laipiojimo sektoriaus

Žiauriai įdomi vieta! Bet šį kartą jos privalumai atsisuko prieš mus. Pirmiausiai, tai chebrytė tik atvykusi ir buvo visiškai neaiškus jų lypimo lygis (greidas). Tik su Džordžu kartu kabarojomės ant Ozo uolos.

Skaitykite toliau

Kalymnos X diena – trekingo ypatumai

Šiandien laisva diena. Įrangą palikę namie, pyrpinom su pydra į kitą salos pusę. Kur iki šiol nesilankėm. Kelias vedė per aukštą perėją, kurią smaugiamai pyrdai nebuvo lengva įveikti. Stabtelėjom ant perėjos viršaus, kad atvėstų scooter’io varikliukas. Tuo tarpu mes turėjom laiko iš aukštai pasigrožėti nuostabia Kalymnos panorama. Iš viršaus vaizdas visada atrodo kitaip, nenuspėjamai. Tai viena priežasčių, kodėl taip mylime kalnus.

Ant perėjos stovi aukšta tvora aptverta, moderniai atrodanti bažnyčia. Kelis kartus matėme ją važiuodami link Emporios. Neseniai pastatya, greičiausiai jos ir paskirtis kita. Lyginant su kitomis šimtmečius skaičiuojančiomis bažnytėlėmis, ši atrodė kaip modernus namas, skirtas kažkokioms iškilmėms. Vartai užrakinti, kabėjo kameros, įvesta elektra. Turėjo netgi bokštą su varpais, nuo kurių ėjo virvė iki tvoros. Truktejau virvę ir išgirdom kaip jie skamba.

Perėjos viršuje matoma moderni bažnyčia

Skaitykite toliau

Kalymnos IX diena – žemės drebėjimas

Ryte atsisveikinom su Salvija ir Paulium. Po dviejų savaičių Kalymnos jie ruošėsi skrydžiui į Briuselį. Paliko kelis nereikalingus daiktus, kurių nesivežė. Alyvuogių aliejus ir skalbimo milteliai tikrai pravertė, ačiū jums už tai.

Paulius užsiminė, kad ryte buvo juntamas žemės drebėjimas. Tiesą pasakius, lova mūsų kambaryje judėjo ir be žemės drebėjimo. Anot Pauliaus, nuo požeminių smūgių balkone drebėjo stalas su indais. Taip ir likom nesupratę, kaip tas žemės drebėjimas atrodo…

Vienas iš įdomesnių Kastelli maršrutų

Skaitykite toliau

Kalymnos VIII diena – Salvija ir Paulius

Rytas giedras, nei vieno debesėlio. Ir taip visą dieną. Atsirado prošvaiščių, kad pasisukus  vėjui oras atšils. Antra diena iš eilės, kaip negalime maudytis. Tačiau nusileidome į urvą!

Sėdam ant pyrdos ir lekiam su vėjeliu į jau nužiūrėtą „urvinį“ sektorių. Privažiavime radom pažįstamą baltą pyrdą. Staigmena – ogi Salvija ir Paulius prisitraukinėja prie sektoriaus! Ką gi, labai malonu kad jie savo paskutinę kelionės dieną Kalymnos sumąstė palaipioti kartu su mumis.

Salvija skraido

Pakilome į viršutinę sektoriaus dalį Upper Cave. Lipome penkiukes, šešiukes ir galiausiai „topraupinom“ (lipom su viršutine sauga) porą septyniukių. Abi iš serijos misija neįmanoma. Labai jau rūpėjo pačiupinti, kas tas yra. Viename maršrute spėjome ir pašvytuoti prieš objektyvą. Nušoviau kelis gražius kadrus, kurių labai trūko. Laipiojant dviese, fotografuoti praktiškai neįmanoma – arba lipi, arba saugai. Bet atsiradusią spragą tikėjausi užpildyti kitą savaitę, kai į Kalymnos atvyks pagausėjimas iš Lietuvos. Skaitykite toliau

Kalymnos VII diena – jamam pyrdą

Buvo tikras penktadienis. Rytinis šaltas vėjas pasitiko negailestingai. Pusryčius iš balkono perkėlėme į kambarį. Atsisukęs šiaurys taip įsismagino, kad net švilpimas girdėjosi už lango.

Šios dienos Skaitės planas – jamam pyrdą. Salvijos ir Pauliaus argumentai davė vaisių! Reikia sėsti ant tos birbynės ir išmokti pagaliau važiuoti. Jokio motociklo ar motorolerio anksčiau nesu vairavęs, kaip ir Skaistė. Aišku, draiveris buvau aš. Turėjau progą perprasti pyrdos valdymo įpatumus ir patirti malonumą vairuojant šį keistą aparatą. Po pirmos dienos tas malonumas kol kas tik darbas. Važiuoti dviese kalnais ir guldyti ant posūkių dar reikia įprasti. Nors važiuoti sekėsi gerai, tačiau kiaurai perkoštas šalto vėjo ir svaidomas gūsių po kelią kol kas visą dėmesį sutelkiau į vairavimą. Atsipalaiduoti dar negaliu (nebent tik rankas), vingiuodamas serpantinais turiu jausti už nugaros ir švelnią moterišką globą. Labai įdomus jausmas, rekomenduoju ypač turintiems galimybę čia atvykti ir pajausti tikrą Kalymnos dvasią.

Ant pyrdos

Skaitykite toliau

Kalymnos VI diena – atvirutės vaizdas

Visą naktį vyko mūšis su uodais. Iš vakaro kelis priplojęs nieko blogo neįtariau, tačiau alkani svečiai tris kartus privertė vidury nakties degi šviesą. Sugeltą ranką taip niežtėjo, kad igai negalėjau sudėti bluosto. Suknisti teroristai!

Rytas tradicinis. Miego kiek telpa, dušas, pusryčiai, įrangos krovimas į kuprines. Tačiau šios dienos tikslas nepaprastas – surasti atvirutėje matytą uolinę arką. Vieną vakarą gatvėje žiūrėdamas pardavinėjamas atvirutes pamačiau neįtikėtiną panoramą. Uolinis tiltas su apačioje besisupančiu kaboriumi po juo. Negalėjau patikėti, kad tas atvirutės vaizdas tikrai iš Kalymnos. Ir štai, bevartydamas guidebook’ą, netikėtai radau nuotrauką. Uolinis tiltas buvo tas pats ir nekėlė abejonių. Tokios progos praleisti negalėjau…

Arka Palace sektoriuje

Skaitykite toliau

Kalymnos V diena – be žuvies

Žvalus rytas, pusryčiai balkone ir reti vėjo gūsiai nuteikė kur kas geriau nei dieną prieš siautėjęs baisulinis vėjas. Dešimtą valandą jau sėdėjome ant dviračių žirgų ir mynėm į Arginontą. Už šio žvejų kaimelio daugybė puikių laipiojimo sektorių, kurių pėsčiomis iš Masouri nepasieksi. Arba atkulniavęs nemenką atstumą ant uolų lipti nebenorėsi.

Kalymnos žvejų laivelis

Populiariausią sektorių radom beveik tuščią, tik porelė angliškai nekalbančių prancūzų ir šveicaras su slovake lipo įdomiausius maršrutus. Apšilę kaip visada ant penkiukių, pralipom ir dvi šešiukes. Trasos labai įdomios, aukštai reitinguojamos. O keletos pavadinimai su erotikos prieskoniu: Wild sex, Pornokini… Puiki vieta siekti aukštesnio grade’o – neigiami kampai turi gerų kišenių, o raktai paprastai viršutinėje dalyje. Skaitykite toliau

Kalymnos IV diena – ant ratų

Šiandien vėjas toks, kad Džeksono šukuoseną per kelias akimirkas paverstų Džeimso Brauno. Nusprendėm, kad vaikščioti užteks! Atėjo laikas sėsti ant ratų. Pasirinkimai šiuo klausimu Kalymnos yra trys: nuomotis boružę (mažalitražį mašiniuką), pyrdą (motorolerį – scooter’į) arba MTB (kalnų dviratį). Pasirinkome dviratukus. Juos Masouri (kaborių kaimelis, kuriame apsistojome) nuomoja dvi kontoros. Nė viena dviračių neturėjo su bagažinėm, tai nuomojom kur pigiau (4 eurai parai).

Kalymnos šalia kelio įrengtos poilsio aikštelės

Dviračiai noname, tokie padorūs trantai. Padangos apynaujės, stabdžiai puikūs, bėgiai persimetinėja gerai. Daugiau nieko ir nereikia. Skaitykite toliau

Kalymnos III diena – slow motion ritmu

Rytinis optimizmas ir bėgimas greičiau čiupinėt uolų po pirmo pasilaipiojimo šiek tiek atvėso. Norisi gerai išsimiegoti, todėl žadintuvą išjungėme. Turime dvi savaites, taigi laiko įgyvendinti įvairiausiems sumanymams užteks. Sutarėm su Skaiste, kad pamirštam laikrodžius, žadintuvus. Nuo šiol nebeskubam. Niekur! Be išimčių. Ir vienas kitam tą primenam. Kaip toje dainoje – relax, take it easy. Įjungiame slow motion ritmą.

Vakarykštį maršrutą iki Kastelli (~3km) žygiavome be didelio užsidegimo. Visgi reikėtų du dalykus atskirti. Arba haikingas, arba laipiojimas. Viskas kartu per daug kalorijų kainuoja ir batareikos pradeda sėsti anksčiau nei norėtųsi.

Nors ir niekur nebeskubėjom, atsidūrėme Dolphins Bay sektoriuje pirmieji. Nuostabi vieta. Keliolika metrų žemiau uolų bangos mušasi į uolas. Sukurdamos simfoniją, praryjančią pašalinius garsus. Uolos ir jūra – atominis derinys. Ir šią Kalymnos simbiozę pajutome daug kartų. Labai mėgstu pusiausvyrą. Kasdien, gyvenime, fotografijoje ir kelionėse. Jei būtų tik vienas objektas, jis greitai pabostų, taptų rutina. Vienas svarbesnių dalykų, organizuojant keliones – atrasti tą pusiausvyrą, kuri leistų įgyti naujų potyrių. Jei ruošiatės vykti į kelionę, būtinai sugalvokite alternatyvą pagrindiniam užsiėmimui.

Dolphins Bay

Skaitykite toliau

Kalymnos II diena – gėlių diena

Sekmadienį ryte toks keistas reiškinys pasitiko. Pasirodo, Kalymnos labai retai, bet lyja. Paulius perspėjo, kad lietūs trumpi ir dėl jų neverta keisti planų.

Pirmi pusryčiai balkone, su pasakišku vaizdu. Už keliasdešimt metrų šniokščia Egėjo jūra. O pirmąjame plane stūksančios Telendos salos uolos su urvais nurautų stogą ir paskutiniam romantikui.

Pasigirdo pirmieji gausesni pyrdų garsai (pyrdom ©Paulius vadinami motoroleriai – scooter’iai), reiškia kaboriai nelaukdami gero oro traukia prie uolų. supratome, kad tarmozint nėra reikalo.

Susikrovę kuprinę ir pasiėmę virvę bei kitą laipiojimo įrangą, išvarėm prie pirmojo sektoriaus. Salvija ir Paulius rekomendavo Dolphins Bay. Vakare buvau nufotkinęs iš guidebook’o maršrutus, patys knygos neturėjome.

Kastelli iškišulys

Skaitykite toliau