Temos Archyvai: PAŽINTINĖS KELIONĖS

Valensija turisto akimis. Miestas, turintis kuo nustebinti [foto, video]

Prisipažinsiu, kad nesame didmiesčių mėgėjai. Pirmas dalykas, kurį darome atvykę į naują kraštą – išvykstame iš miesto į provinciją. Megapolių aplankėme ne vieną dešimtį, kelionėse jie niekada nebūna pagrindiniu tikslu. Dar rečiau dideli miestai sugeba kuo nors mus nustebinti. Tačiau Valensijai tai pavyko!

DSC_0134

Beveik milijoną gyventojų turinti Valensija – trečias pagal dydį Ispanijos miestas, esantis prie Viduržemio jūros, 350 km į pietvakarius nuo Barselonos. Miestas garsus Las Fallas ugnies festivaliu, korida, paella (tradiciniu ispanišku patiekalu), futbolo klubu Valencia CF, žaliaisiais Turijos sodais ir žinoma Menų ir Mokslų miestu (ES – Ciudad de las Artes y las Ciencias). Pastarasis objektas yra antra lankomiausia vieta Ispanijoje. Neabejoju, kad Valensijoje kažkas suras įdomių muziejų, bažnyčių ir kokių nors pilių, vartai ar griuvėsių. Tokie objektai mūsų nelabai domina, nes panašių galima rasti daugelyje miestų.

Skaitykite toliau

Las Fallas Festivalis Ispanijoje. Pasitik liepsnojantį pavasarį!

Nėra taip lengva mus nustebinti, kelionėse esame daug ką matę. Tačiau Valensijos regionui tai pavyko padaryti! Trixie (pas ją dabar gyvename) užsiminė, kad Šv. Juozapo – tautos tėvo – dienos proga visą naktį Gandia mieste vyks kažkokie mums negirdėti performansai. Las Falles festivalis šiame Ispanijos regione švenčiamas kasmet kovo 19 dieną, pažymint pavasario pradžią. Šios ugnies šventės epicentras yra Valensija, tačiau ir mažesni regiono miestai bei kaimeliai šią progą stengiasi deramai paminėti. Koks atrodė Las Fallas festivalis dviems tamsuoliams, apie jį nieko negirdėjusiems, skaitykite toliau.

DSC_0093

Vienuoliktą vakaro atvykome į Gandia. Artėjant link centro žmonių srautai vis didėjo. Nors laikas ir vėlyvas, miestas pilnas gyvybės. Minios žmonių, daugiausiai su šeimomis, vaikštinėjo apšviestomis senamiesčio gatvėmis. Atidaryti barai ir kavinės, vyko naktinė gatvės prekyba visokiais skanėstais, papuošalais. Nakties ramybę be perstojo trikdė sproginėjančių petardų garsai. Šventinė atmosfera priminė Kalėdų vakarą. Greitai ir mes išvydome šventinės atmosferos kaltininkus.. Priešais mus į dangų stiebėsi pasakiško grožio skulptūros, peraugusios kai kuriuos aplinkinius namus!

Skaitykite toliau

Kelionė, pakeitusi ne tik gyvenimą. Sugrįžimas į Peru… pažiūrėti futbolo?

Vaikystės tope karaliavo du filmai, kurių herojus mėgdžiodavome. Tai Šervudo legenda Robinhudas ir Žiulio Verno herojai, kapitono Granto beieškantys. Spėkite, ką bendro turi abu filmai? Prašom užuominą – “šovinių” lipdavome rankioti ant daugiabučių stogų!
Tai nuo ko viskas prasidėjo? Dar vaikas būdamas, turėjau visiškai nerealią svajonę. Kam atrodytų realu turėti draugą indėną? Stebuklo lazdele, išpildžiusia svajonę, tapo Skaistė ir couchsurfing’as. Tiesa, indėnų kečua kalbantis mokantis Danielis neturi išmaniojo žirgo (ne telefono!). Kaip Pietų Ameriką skersai kirtusių Verno herojų amigo, prisišaukdavęs mustangą balsu. Bet jei Danny laikysis papasakoto savo plano, nuosavoje rančo Anduose privalės turėti keturkojų gražuolių.

Prieš ilgai lauktą kelionę į Pietų Ameriką su Skaiste turėjome įvairių planų. Nesame iš tų, kurie bando daug „apšikti“, dėliodami pliusus su prierašu „aš čia buvau“. Prieš 3 metus jau padariau panašią klaidą (ir dėl to visai nesigailiu). Tačiau ir kategoriškai nesutinku su tautiečių ale keliautojų sukurtu stereotipu, mol ir per kelis metus šalies nepažinsi… Po praleisto mėnesio važiavome taksi Limoje ir vietiniai turizmo industrijos atstovai ištempę ausis klausėsi mano pasakojimo apie Machu Picchu. Skaitykite toliau

Tūkstančio ir vieno paplūdimio Portugalija [foto]

Įsivaizduok situaciją. Atsiduri naujoje šalyje, kalbos nemoki. Žinai viso labo tris miestų vardus, penkis futbolo klubus ir autobuso bilieto kainą. Bet esi ne vienas, o su geriausiu draugu (ar drauge). Ir kuprine ant pečių, kurioje fotoaparatas, štatyvas, kompas,  miegmaišis ir pripučiamas kilimėlis. Už lango kovo mėnuo, kuprinę apsunkino dar keli rūbeliai šiltesniam orui, plavkės, atsarginės kojinės ir… dantų šepetukas su kelioniniu rankšluosčiu. Turėjau dar kažkokių smulkmenų, bet tai nesvarbu. Gal tai kažkam atrodytų košmaras. O man tai – svajonės išsipildymas! Ir šią situaciją specialiai sumodeliavau.

Rytas Porto. Prie rytinės arbatos kūrėme scenarijų kelionei „Portugalija per 5 dienas“. Per Travel channel mačiau reklaminį klipą, skirtą Algarvei, ir tai buvo vienintelis konkretus tikslas. Jo konkretumas galioti baigė, kai antrą dieną žemėlapyje tokio miesto neradau. Ir tai nebuvo koks nors nusivylimas, o reiškė dar daugiau laisvės. Ja mėgavomės jau antra diena važiuodami su mažyčiu Peugeot 107 Atlanto vandenyno pakrante. Skaitykite toliau

Porto gidas – kaip pamatyti miestą per dieną? [foto]

Noriu paklausti – ką jūs žinote apie portveiną? Jei nesate vynų ekspertas, spėju kad nedaug. Pamenu dar tuos laikus, kai svaigalus rinkdavomės pagal kainos – abarotų santykį. Kartą buvau užsirovęs ant portveino. Gelsvos spalvos vynuogių vynas ne tik gerai kalė į galvą, bet ir skonio buvo puikaus! Tokios buvo mano žinios apie portveiną. Bet po kelionės į šio puikaus vyno gimtinę turiu kuo pasidalinti ir su jumis.

Vartydamas Ryanair žurnalą, kuriuos dalina stiuardesės skrydžio metu, radau Europos miestų žemėlapį. Buvo pažymėti miestai, į kuriuos skraidina šis mažų sąnaudų airių vežėjas. Paklausiau Skaistės, kur norėtų skristi kitą kartą. Kalendorinė žiema diktavo pietietiškas madas – į Portugaliją! Idėja patiko ir man. Visas abejones išsklaidė per travel channel pamatyta Algarvės  vandenyno pakrantė. Skaitykite toliau