Helovynas kopose II [foto]

Štai ir sugrįžom iš dar vieno žygelio po Kuršių Neriją. Nors buvo keletas susidomėjusių, bet niekas daugiau prie mudviejų su Skaiste neprisijungė. Tačiau dėl to ne mums nagus graužtis, nes Helovynas kopose II tikrai pavyko!

Ilgasis savaitgalis prasidėjo ankstyvą šeštadienį. Susikrovėm manatkes dar iš vakaro, o ryte atsisveikinom su neeiliniais svečiais. Orų prognozė stebuklų nežadėjo, bet apie šalnas ar sniegą dar negirdėti… Prie Kurtuvėnų svirno sutikom Zingelę ir Darex’ą su Ingrida. Bei visą krūvą spartsmienų iš Šiaulių bei pajūrio. Kai pamačiau kitų Rogainingo varžybų dalyvių dviračius, viskas atsistojo į savo vietas. Šansų jokių. Pusšimtis apynaujų MTB su diskiniais stabdžiais, klipsiniais pedalais ir patogiais staliukais. Tiesa, Skaistės Scott’as irgi su klipsais, tik ji dar batų neįsigijo…

Daug visokių nuotykių nutiko, visų neišvardinsiu. Iškart po starto subyrėjo Skaistės staliukas, tai reikėjo numontuoti. Aš salto padaręs sulaužiau saviškį. Punktai buvo įdomiai išdėstyti, nenuobodūs. Beveik negrybavom, kelis esančius toliau nuo kelio palikom. Po trijų valandų gavom sargą. Paskui mus sekė jaunas vilkšunis. Vargšas neatlaikė tempo ir apsivėmė. Pasigailėjom ciūciko, suradom vienam kaime naujus globėjus. Po finišo – fantastiška saldi arbata, grikių košė ir keptos dešrelės. Respectas organizatoriams už vaišingumą ir įdomią trasą.

Savo rezultatu likau patenkintas, aplenkiau ne vieną rimtesnį baikerį. Su oldskuline technika realu buvo patekti ir į stipriausių penkioliktuką. Tokia štai puiki buvo ilgojo savaitgalio pradžia.

Sekmadienį jau plaukėme Smiltynės keltu. O vakare kopose klausėmės jūros ošimo. Naktis buvo audringa, stiprus vėjas ir lietus neeišgasdino. Pirmadienio rytą atmynėm į Mirusias kopas. Vaizdelis kaip iš pasakos. Tik apniukęs oras nebuvo labai fotogeniškas… reikės dar ten grįžti kai bus giedra!

Pietavome Nidos pamaryje. Kirtom rūkytą vėgėlę. Didelė, visos neįveikėm. Vėjas prapūtė debesis ir pasirodė saulutė. Fantastika, gražu ir šilta! Prieplaukoje kylantis slėgis žvejams atnešė puikių laimikių. Vieni lupo stambias delnines kuojas, kiti ant mikro masalų ešerius.[nggallery id=4]

Vakarėjant ant laužo kaito katiliukas. Ragavome kavą, kakavą ir karštą vyną. Stovyklavietę apgaubus sutemoms išėjome į žygelį prie jūros. Su termosu karšto vyno. Grįžus atsirado ir apetitas. Kas gali būti skaniau nei ant laužo paruošti makaronus su tušonke ir baklažanais adžikos padaže? Tik ryte puodą buvo nelengva nušveisti.

Vėlinių dienai liko desertas – Raganų kalnas Juodkrantėje. Graži vieta, ant kalno išsirinkę suoliuką pietums kirtome miestelyje nupirktą dūmais kvepiančią skumbrę. Gaila tik, apniukęs oras nebuvo draugas fotografijai.

Štai toks buvo Helovynas kopose šiemet. Atsisveikinome su gražiąją Kuršių Nerija. Iki kito karto, tikriausiai keliausime čia su slidėmis žiemą!

Parašykite komentarą