Kalymnos IV diena – ant ratų

Šiandien vėjas toks, kad Džeksono šukuoseną per kelias akimirkas paverstų Džeimso Brauno. Nusprendėm, kad vaikščioti užteks! Atėjo laikas sėsti ant ratų. Pasirinkimai šiuo klausimu Kalymnos yra trys: nuomotis boružę (mažalitražį mašiniuką), pyrdą (motorolerį – scooter’į) arba MTB (kalnų dviratį). Pasirinkome dviratukus. Juos Masouri (kaborių kaimelis, kuriame apsistojome) nuomoja dvi kontoros. Nė viena dviračių neturėjo su bagažinėm, tai nuomojom kur pigiau (4 eurai parai).

Kalymnos šalia kelio įrengtos poilsio aikštelės

Dviračiai noname, tokie padorūs trantai. Padangos apynaujės, stabdžiai puikūs, bėgiai persimetinėja gerai. Daugiau nieko ir nereikia.

Dienos tikslas – nuvažiuoti ir ištyrinėti tolimiasią salos iškišulį, kasdien matomą iš balkono. O jei bus laiko ir noro, grįžus varyt palaipiot. Bet rankų pirščiukai reikalavo poilsio, todėl davėm darbo kojom. Laipiojimo įrangos su savim neėmėm, palikom suruoštą namie su mintim – jei reiks, grįšim ir paimsim.

Po valandos pirmą kartą pasiekėm kitą salos pusę. Už Emporios kaimelio asfaltuotas kelias baigėsi ir prasidėjo off-road’as akmenynais. Kelio danga priminė Death Road’ą Bolivijoje, tik mažiau išvažinėta ir daugiau akmenų. Nusikapstėm retai važinėjamu keliu ir į tolimąjį iškyšulį. Čia laukė siurprizas – jūroje plaukiojo didžiulės sukonstruotos jūros gėrybių fermos. Ant apvalių ir kvadratinių platformų vaikštinėjo žmogeliukai, mėtė žuvis ir kažkokius pašarus. Inkubatoriais iš viršaus uždengti tinklais, dėl to pasipiktinusios zujo žuvėdros. O ant kranto akrobatinius triukus demonstravo ožkos, šokinėdamos per sukrautus maišus.

Jūros gėrybių fermos

Visas šias keistenybes bestebint, šalia inkubatorių plaukė hidrokostiumu, akvalangu ir vamzdeliu su lastais apsiginklavęs ichtiandras. Paskui save tempėsi plūdurą, ant kurio rišo sumedžiotą laimikį. Ką jis tiksliai medžiodavo panėręs sunku pasakyti, nes įžiūrėti iš tokio atstumo nuo kalno neįmanoma. Aišku viena: arba šaudė žuvis, arba rinko jūros gėrybes.

Apvažiavom pusiasalį iš kitos pusės. Kelias čia pasitaikė geresnis, retkarčiais važinėjamas. Bet tik su specialia technika, pyrdom ir boružėm per sunkus. Radom ant kalno viršaus pastatytus komunikacinius stulpus, maitinamus nuo didžiulių saulės kolektorių.

Priartėjome prie įdomiausios dalies – nusileidimo. Tikras downhill‘as, jėėė! Su geriausiais elementais. Greitas atkarpas keitė ypač lėtos, su dideliais išplautais akmenimis, gulinčiais provėžų vagose. Vietomis statumas buvo toks, kad reikėjo užspaudus galinį stabdį čiuožti užblokuotu ratu lyg motociklu. Nusileidę nuo kalno palikome dviračius nuo pašalinių akių sąžalyne ir nuėjome prie laukinio paplūdimio. Atsivėrė naujas įlankos vaizdas. Priešais vieniša nedidelė jūros bangų skalaujama salelė, iškyšulio pakrantėje – maža graikiška bažnytėlė, su takeliu į prieplauką. Pakrantėje augo keli medžiai, o dugnas nuklotas storu jūros kopūstų sluoksniu. Vaikščiojant po jį jausmas lyg eitum po kemsyną su stora pluta.

Laukinis paplūdimys

Laukinis paplūdimys buvo pamalonintas ir vieno nudisto. Sugalvojau trauzus pasilikti sausus. Nubridome iki kaklo, o toliau… po vandeniu – jūros kopūstų džiunglės! Žiauriai gražu, bet liko neištyrinėta. Jūros dugnas buvo uolinis ir grįštant į krantą susidūrėme su problema – jūros ežiais. Jų daugybė, prilipusių prie didesnių akmenų ir povandeninių uolų. Stengdamiesi nedrumsti vandens, mažais žingsneliais ieškojom kelio atgal į krantą. Ežių neužmynėm ir išlipom sveikom kojom.

Pirmas išbandymas sėdus vėl ant dviračio ir buvo pats rimčiausias pakeliui namo. Kalniokas statokas, pabarstytas akmenimis. Toliau visas kelias vingiavo asfaltu jūros pakrante. Su MTB įveikiamas be didelio vargo ir Kalymnos labiausiai rekomanduojamas dviratininkams. Stabtelėjom ir apžiūrėjome Emporios kaimelį. Radome jaukių užeigėlių, daugiausiai siūlančių šviežią žuvį. Yra studio, kur galima apsistoti. Ir prabangiau atrodančių rezidencijų.

Emporios kaimelis

Emporios patiko ir čia žadame sugrįšti. Aukščiau kaimelio yra tolimiausi salos laipiojimo sektoriai. Nuo prieplaukos galima stebėti plaukiojančių žuvelių pulkus, vietinis palūdimys yra įlankoje ir pasislėpęs nuo stiprių vėjų. Ramybė, laukiniai paplūdimiai su jūros kopūstais ir ežiais bei nauji trekingo maršrutai traukia savo paspaltingumu.

Pakeliui matėme daugybę avilių ir krautuvėles, prekiaujančias šviežiu medumi. Tik kad jo nėra kam pirkti. Sutikom dvi mašinas, dar ne sezonas. Ir medaus kaina didoka.

Grįždami namo nuo Arginontos sidūrėme su stipriais vėjo gūsiais. Varant nuo kalno dideliu greičiu vietomis visiškai sustabdydavo. Čia tai jausmelis – stengtis išlaikyti dviratį kelio juostos viduryje, kad nenupūstų į kurią nors pusę. Stabtelėjom prie populiarių laipiojimo vietų, ten nuvyksim kitą dieną. Prieš stačiausią kelio pakilimą gavom vėją į kuprą, tai šovėm įkalnėn kaip iš patrankos. Normaliom sąlygom tai mažiausiais bėgiais reikėtų spausti. Prieš namus stabtelėjom apsidairyti į dar vieną laukinį paplūdimį. Krantinė išklota įvairais dydžio akmenukais, kaip ir Arginontoje. Ne pats geriausias variantas maudytis, bet šalia sukrautų turų kojas atvėsinti sūriame vandenyje – kaifas.

Namuose vakarienė, desertas, o po vynelio bokalo ir atlūžau valandėlei. Vakarop pasivaikščiojom iki Myrties porto. Įkalėm ledų.

Vėjas dar labiau sustiprėjo ir iš balkono nupūtė prisegtą rankšluostį. Reiks iš ryto ieškot. Tikriausiai sulauksim kažkokių oro permainų. Vėjas vis šėlsta ir pridarė nuostolių vietiniams, vartydamas ir laužydamas kabokų apyvokos daiktus. Gavau ilgai lauktą futbolo dozę, siela tūrėjo atsigauti. Tačiau Barcelonoje Camp Nou stadione buvo daugiau nevykusios vaidybos, nei laukto futbolo.

2 komentarai

  1. darex

    kokios dviračių nuomos kainos- dienai, savaitei? O jei visa savaitę ten trankytis dviračiais- būtų ką veikt?

  2. Rasius

    Rašiau, kad 4 – 5 eurai dienai. Jei savaitei, gal pavyktų kelis eurus nuderėt ne sezonu (dviračių nedaug ir sezonu viską išnuomoja). Per 4 – 5 dienas pavyktų visus Kalymnos užkampius apvažiuot. Bet geriau derint dviračius su trekingu. Yra nuostabių vietų, kur nedavažiuosi. Jei yra noras daug mynt, tai galima su keltu plaukti į kitas salas: Kosą, Rodą, Leros, arba į Turkiją.
    Mes dviračius naudojom kaip transporto priemones. Kad tikrą salos dvasią pajust, reikia lakstyt su pyrda. Bet apie tai vėliau.

Parašykite komentarą