Kalymnos VI diena – atvirutės vaizdas

Visą naktį vyko mūšis su uodais. Iš vakaro kelis priplojęs nieko blogo neįtariau, tačiau alkani svečiai tris kartus privertė vidury nakties degi šviesą. Sugeltą ranką taip niežtėjo, kad igai negalėjau sudėti bluosto. Suknisti teroristai!

Rytas tradicinis. Miego kiek telpa, dušas, pusryčiai, įrangos krovimas į kuprines. Tačiau šios dienos tikslas nepaprastas – surasti atvirutėje matytą uolinę arką. Vieną vakarą gatvėje žiūrėdamas pardavinėjamas atvirutes pamačiau neįtikėtiną panoramą. Uolinis tiltas su apačioje besisupančiu kaboriumi po juo. Negalėjau patikėti, kad tas atvirutės vaizdas tikrai iš Kalymnos. Ir štai, bevartydamas guidebook’ą, netikėtai radau nuotrauką. Uolinis tiltas buvo tas pats ir nekėlė abejonių. Tokios progos praleisti negalėjau…

Arka Palace sektoriuje

Vėjas visai aprimo, pasikeitė jo kryptis. Šiluma pasijuto iš karto. Pusę vienuolikos sėdint ant dviračio karšta. Arginontą pasiekėm greitai, bet toliau sekusi įkalnė su kaitria saule išvargino. Iki Skalia kaimelio liko keli kilometrai, bet kelias visą laiką vingiuoja aukštyn. Skaistė pradėjo klausinėti, kiek dar liko? Paskutinė atkarpa užmušė abu. Nusukantis kelias buvo toks status, kad užminti nepajėgėm. Dviratukus į kalną nusistūmėm. Aukščiau radom parkavimo aikštelę su viena pyrda. Savo žirgus prirakinome prie tvoros pavėsyje. Sektoriuje sutikome porelę lenkų. Dreduodas bičas kaip tik kabarojosi maršrute, nors aiškiai matėsi, kad 7b visai ne jo lygis. Tačiau ko tik nepadarysi dėl įspūdingo kadro. Respect’as jam už tai!

Lenkas Room 13 maršrute (7b)

Kol kaborius suposi ant virvės, jo draugė apėjusi arką šaudė puikius kadrus. Išsikrovėm įrangą, ir nors buvo žiauriai karšta, norėjosi lipti. Apšilimui penkiukė. Keistai ir sunkiai pasidavė be magnezijos. Nors uolos toli nuo vandens, bet uoliena buvo drūskinga ir slido prakaituotose rankose. Sunku išlaikyti net ir patogias rankenas, liposi kaip šešiukė. Besivalydamas nuo prakaituotų delnų druską, išlipau ir paskutinę neigiamą atkarpą. Liko dar vienas žingsnis – išisegti į stotį. O tai buvo ne taip paprasta. Stotis lubose, siekiama dyno veiksmu. Surudijusi grandinė ir karabinai neatrodė labai patikimai. Čiupau už čiuptukinės virvutės, pervertos per kablius. Yra! Kristi irgi buvau pasirengęs. Stotyje radau vieną šviežesnį karabiną, per jį ir leidausi. Tačiau išsirinkti atotampas iš po neigiamo kampo užduotis buvo dar sudėtingenė, nei jas ten susegti.

Nusižiūrėjau kitą gražią šešiukės liniją, bet ją kaip tyčia čiupo lenkas. Ir turėdamas gerokai daugiau atotampų, jų gale pritrūko. Projektas kitam kartui…

Išėjome prie gretimo crag’o. Pralipom šešias trasas nuo 5c iki 6a+. Supratau, kad galiu onsight’int bet kurią 6a. Psichologiškai trasoje jaučiuosi užtikrintai, nejaučiu baimės. Spausti aukščiau kol kas trukdo atotampų trūkumas. Kelios 6a+ nepasidavė iš pirmo karto, nes pritrūkus atotampų reikėjo leistis žemyn ir išsiseginėti apatines.

Paskutinė trasa skambiu pavadinimu Hello Baby YOYO. Kol kas tai įdomiausias liptas maršrutas. Lengva pradžia, toliau seka lipimas plyšiu. Kišant rankas, suspaustą kumštį, ir kojas. Vidurinėje dalyje – išsivertimas ant atplyšusios uolinės briaunos. Rankomis laikaisi už atskilusio uolos krašto, o kojomis išlipinėji išore ant trinties. Geras jausmas, adrenalino prideda ir 30 metrų aukštis.

Kalymnos augmenija

Ožkų skambaliukai ir bičių duzgimas per dien pabodo. Susikrovėm šmutkes ir pro ožkų aptvertas ganyklas šovėm žemyn link dviračių. Jūros bangos kvietė greičiau pasinerti į Egėjo vandenis. Arginontos akmenuotas paplūdimys buvo ta vieta, kur įkaitę kūnai krito į sūrius žydrus vandenis.

Arginonta beach

Po maudynių grįžom namo, gražinom nuomotus dviračius. Po vakarienės Skaistė padarė gaivaus vaisių punšo. O krautuvėlėj radau naujo graikiško alaus, vardu Alfa.

Parašykite komentarą