Kalymnos V diena – be žuvies

Žvalus rytas, pusryčiai balkone ir reti vėjo gūsiai nuteikė kur kas geriau nei dieną prieš siautėjęs baisulinis vėjas. Dešimtą valandą jau sėdėjome ant dviračių žirgų ir mynėm į Arginontą. Už šio žvejų kaimelio daugybė puikių laipiojimo sektorių, kurių pėsčiomis iš Masouri nepasieksi. Arba atkulniavęs nemenką atstumą ant uolų lipti nebenorėsi.

Kalymnos žvejų laivelis

Populiariausią sektorių radom beveik tuščią, tik porelė angliškai nekalbančių prancūzų ir šveicaras su slovake lipo įdomiausius maršrutus. Apšilę kaip visada ant penkiukių, pralipom ir dvi šešiukes. Trasos labai įdomios, aukštai reitinguojamos. O keletos pavadinimai su erotikos prieskoniu: Wild sex, Pornokini… Puiki vieta siekti aukštesnio grade’o – neigiami kampai turi gerų kišenių, o raktai paprastai viršutinėje dalyje.

Kitapus įlankos - laipiojimo sektoriai

Greitai prisirinko tiek kaborių, kad darėsi ankšta. Pralipau dar vieną šešiukę, reikėjo kažką daryti. Prie populiariausių trasų susidarė eilės, kitur trasos užimtos paliktom kaboti atotampom. Nusprendėm pasimėgauti ramybe prie jūros ir išvarėm į Arginontos paplūdimį.

Arginonta paplūdimys

Atmirkėm ištinusias kojas, pavargusias rankas. Sūrus jūros vanduo puikiai gydo smulkias žaizdeles ir nubrozdinimus. Saulė taip ir neišlindo iš po debesų, likom nesimaudę. Progų tam dar bus.

Parmynėm į „gimtąjį“ Masouri. Numetėm kuprines ir patraukėm į šalia esantį Myrties uostą. Norėjom patikrinti, kur atplaukę laiveliai parduoda šviežią žuvį. Deja… žuvys plaukiojo prieplaukoje tarp laivelių. Didelės, mažos ir negyvos. Žuvų pardavėjų taip ir nesutikome, o toks dalykas kaip žuvų turgus ko gero čia neegzistuoja. Likom be žuvies. Senukai, atvykę su krovininėm pyrdom, laukė žuvų iš parplaukiančių laivų. Tikriausiai savo reikmėms, užeigėlėms ir restoranėliams.

Saulėlydis Myrties

Vakarop užsukome į „Climbers nest“ kaborių krautuvę (Masouri yra dvi). Įsigijome Kalymnos climbing guide-book’ą. Visą vakarą ir praleidau jį studijuodamas: žiūrėjau praliptus maršrutus, rinkausi naujus sektorius, kuriuos vertėtų greitai aplankyti. Gera knyga, be jos buvo galvos skausmas renkantis maršrutus. Tai nežinodavau trasų sudėtingumo, tai pritrūkdavo atotampų ir reikėdavo pasileidus nurinkinėti pakabintas žemiau. Turim tik aštuonias, todėl ilgų linijų stengiamės vengti.

Trečiadienis dar reiškė vieną reginį – Čempionų lygos pusfinalį. Pasibaigus pirmam kėliniui ir taip mažos intrigos visai neliko. Po alaus pasukome namo.

Parašykite komentarą