Kalymnos paskutinė diena – Kos oro uostas

Kas galėtų pagalvoti, kad kompiuteris Graikijoje vis dar retas svečias. O taip, situacija Kalymnos primena tuos laikus, kai Lietuvoje vyriausybė nebuvo nusprendusi gražinti 33% mokesčių. Vien dėl šio įstatymo galima būtų girti šalį valdžiusius politikus. Jei ne paskatinimas kompiuterizuotis – ko gero sėdėtume kompiuterinio raštingumo antikos amžiuje…

Susirasti veikiantį spausdintuvą – tolygu neįmanomai misijai. Jų saloje vos keli. Ir dauguma – sugedę. Arba dėl kokių nors priežasčių jais pasinaudoti neįmanoma. Skrydis 11val iš Kos oro uosto, o mes dar neturim atsispausdinę bilietų. Ką daryti?

Perpildytu autobusu atvykę į Pothia likome nieko nepešę.Vienintelė vieša vieta, kur galima pasinaudoti spausdintuvu, atsidaro 9val ryto. O greitasis keltas į Kos išplaukia 8:30. Kelionių agentūros, viešbučiai auksinėmis rankenomis, net policija neturi galimybių padėti. Gal ir gerai, graikai dar ilgai prisimins, kaip rašyti ranka. Pas mus gi ranka rašytas popiergalis nebetenka galių… Tokį gauti darosi retenybė, dokumentai barškinami klaviatūra.

Pasakėme Kalymnos iki kito karto ir persikėlėm keltu į Mastixari. Gavom dar kartą įsitikinti, kad ir šioje saloje spausdintuvas – antikos laikų iškasena. Problemą pripažįsta ir mašinų nuomos kompanija, sako čia – be šansų. Taip lengvai nepasidavėme ir atkaklumas buvo apdovanotas! Vienoje nuomos kompanijoje radome naujutėlaitį multifunkcinį aparatą. Rankoje laikiau šviežiais dažais kvepiančius spalvotus Ryanair boarding pasus.

Taigi, oro uoste atsiradome dviem valandom prieš skrydį. Laiko užtektinai viskam susitvarkyti. Išvykimo salė klegėjo lietuviškai. Nieko nežinojome apie Kos oro uosto apsaugą ir darbuotojus. Ar jie laikosi grieštų Ryanair diktuojamų sąlygų? Nuojauta kuždėjo, kad personalas dar neištreniruotas dulkinti. Tada akibrokšto reikia laukti ne tipinėje situacijoje.

Pirmiausiai, tai skraidant su Ryanu, reikia žaisti pagal jų taisykles. Stengiuosi vykdyti vežėjo keliamus griežtus reikalavimus, jei tai įmanoma. Daugeliui lietuvių naujiena buvo tai, kad visą Duty Free turinį reikia susikišti į rankinį bagažą. Tipo tik vienas bagažo vienetas, be išlygų. Ant svarstyklių terbų nereikėjo sverti, tai dauguma nepatenkintų apsižodžiavę buvo priversti graikiškas lauktuves susipakuoti. Įdomu, kaip būtų reagavusi apsauga, paprašyta pasiimti lauktuves ir grąžinti pinigus?

Po trijų valandų skrydžio nusileidome Lietuvoje. Žaluma akį rėžė, kaip čia gražu!

Parašykite komentarą