Kalymnos XII diena – nesėkmių diena

Sveiki vaikučiai ir jų mamytės. Papasakosiu jums istoriją, kaip laipiojant uolomis galima susižaloti…

Išaušo gražus trečiadienio rytas. Niekas net įtarti negalėjo, kad tai bus nesėkmių diena. Buvo šiek tiek debesuota, o saulutė kvietė greičiau sėsti ant pyrdos ir lėkti kuo greičiau prie uolų. Vakarykštė diena buvo nesėkminga tiek man, tiek man, todėl šią dieną degėme noru atsigriebti. „Pirmokai“ irgi veržėsi iš kailio. Arlondas buvo užsidegęs lipti savo penkiukes, tai jie kartu su Džordžu ir nusprendė daryti.

Štai ir esame prie Arginontos sektoriaus Sea Breeze. Lengvas prisitraukimas, yra daug lengvų  trasų. Pasidalinome į dvi komandas. Su Skaiste lipom ant šeškių, tuo tarpu Arla ir Džordžas movė susirinkti „savo“ penkiukių. Netikėtai Arginontos įlankoje pasirodė žvejai sujaukė vyriškos poros planus. Arlondas išlėkė pirkti žvejų ką tik sugauto laimikio, o Džordžas prisigretino prie Nepopuliariame sektoriuje atsirado dar kelios kompanijos: ispanų porelė ir vokietukės, sutiktos ankščiau prie Kastelli.

Grįžęs Arlondas nusprendė lipti ilgą 5b. Pralipęs gerą gabalą trasos, jis pačiu netikėčiausiu sau metu krenta… segdamas virvę į atotampą. Gerus penkis metrus pračiuožęs uolomis pakimba. Tačiau blogiausia tai, kad Arlondas atotampą įsegė aukštai, virš galvos. Kritiniu metu ranka buvo iškelta su keliais metrais laisvos virvės. Ir krentant iškelta ranka per petį išniro. Skaistė greitai susiorientavo ką reikia daryti, ir po kelių minučių kairė Arlondo ranka jau buvo savo vietoje. Džordžas nukentėjusįjį su pyrda pristatė namo.

Pralipau šią trasą ir panagrinėjau galimas nesėkmės priežastis. Kažko sunkaus trasoje nebuvo. Pirmiausiai manau, tai koncentracijos stoka lyderiaujant pakišo koją. Antra – nepatyrimas aukštai įsegant atotampą. Pakelti iki jos virvę per ištiestą ranką buvo ne toks paprastas uždavinys. Toks veiksmas turi būti šimtaprocentinis, o Arlai matyt paslydo netvirtai pastatyta koja. Dešinė ranka neišlaikė slydimo, nes buvo tik prilaikanti ir sulenktoje padėtyje. Visos baisios pasekmės atsirado iš to, kad ranka įsipainiojo į virvę kūnui slystant per uolas žemyn. Nepavydėtina situacija, bet pasekmės palyginus lengvos.

Belaipiojant pradėjo kauptis debesys. Lipau paskutinę 6b trasą, kai pradėjo krapnoti. Tikėjomės, kad tas lietus greitai praeis. Tačiau ne šį kartą… lijo stipriai ir negailestingai. Pasislėpę po neigiamais kampais apie dvi valandas negalėjome pasijudinti iš vietos. Stebėjome neįprastą reiškinį prieš pat lietų. Vorai susivyniojo voratinklius ir dingo slėptuvėse po uolomis. Iškentę dešimtis aplinkui trankiusių žaibų, tik aprimus lietui suskubome prie pyrdų. Stebėjome netgi tokį vaizdą, kaip pyrdų kolona kartu su mašinomis judėjo liūties piko metu. Upeliai keliu bėga, o važiuoti vos įmanoma dėl mažo matomumo. Nurūkom į Arginontą, pliaže norėjosi pamirkyti rankas ir kojas – atstatančios procedūros. Lietus vis krapnojo ir niekaip nesibaigė, nes vėjo visiškai nebuvo. Debesys nesisklaidė, nors pragiedruliai jau seniai matėsi. Sulaukę tinkamo momento išvarėm su viena mintimi – greičiau namo!

Pavargę, šlapi, bet pasiekėm laikinus namus Masouri. Laukė puiki vakarienė: sriuba, kepta žuvis, desertas ir vynas. Tobula sunkios dienos pabaiga.

Parašykite komentarą