Kalymnos XI diena – pirmas prakritimas

Organizavome pirmą bendrą projektą palaipioti. Džordžas su Arlondu išsinuomojo pyrdą. Pyrpinom į „Vaiduoklių virtuvę“ – anot guidebook’o vieną iš populiariausių Kalymnos laipiojimo sektorių. Pravažiuodami čia pastoviai matydavome pristatytų pyrdų.

Pyrdos, paliktos prie laipiojimo sektoriaus

Žiauriai įdomi vieta! Bet šį kartą jos privalumai atsisuko prieš mus. Pirmiausiai, tai chebrytė tik atvykusi ir buvo visiškai neaiškus jų lypimo lygis (greidas). Tik su Džordžu kartu kabarojomės ant Ozo uolos.

Lengvesnės šešiukės buvo užimtos kitų laipiotojų. Bet pasirodo, kad lengviausia sektoriaus trasa 5c+ jiems dar per anksti. Taigi, leadinti teko man. Tačiau nedalipus iki vidurio įvyksta… rimtas pirmas prakritimas. Laikiausi viena ranka už myzerio (mažo kybio), kita lakiau virvę ir norėjau įsegti į atotampą. Tuo metu myzeris lūžo. Jausmelis labai netikėtas ir nelauktas. Čiuožiau žemyn per uolas, kol pakibau ant virvės. Rūbai padėjo išvengti rimtesnių nubrozdinimų, tačiau didysis fucko pirštas paleido raudoną fontaną. Žaizda gili, reikėjo greitai leistis ir stabdyti kraujavimą. Toliau lipti negalėjau…

Taip netikėtai turėjau pamiršti laipiojimą bent dienai ir prižiūrėti „children’iatas“. Antra tą pačią 35 metrų ilgio trasą bandė lead’inti Skaistė. Nepasisekė ir jai. Pabaigoje laukė irgi pirmas prakritimas. Su kruvinais pirštais Skaistė leidosi į apačią. Trečias buvo Arlondas. Jis ir užbaigė penkis likusius metrus.

Antra ir paskutinė iš lengvų sektoriaus trasų buvo irgi 5c+, tik ji gerokai trumpesnė – 15 metrų. Georgijus su Arlondu ją padarė, tik pastarasis su mažu prakritimu lead’inant. Chebrantai dar padarė 6a (top rope) traversą iki tos pačios stoties. O aš šalia radau gana įdomią, dvigubai ilgesnę šešiukę. Atsibodo tik žiūrėti. Kadangi kraujas jau buvo nustojęs bėgti, tai apsivyniojęs pirštą pleistru ryžausi lipti. Ir pasiekiau top’ą! Skaistė irgi pakartojo.

Velniškai smagiai gražiausiais sektoriaus maršrutais lipo ispaniška kompanija. Keli nedideli, atletiški bičai, viena plačių pečių pana ir margas šunėkas. Į salą chebrytė atvyko su savo mikriuku, buvome juos jau anksčiau sutikę Arginontos paplūdimyje. Su didžiuliu malonumu traiškė visas šešiukes ir septyniukes iš eilės, be prakritimų. Dar ir papozuodami savam fotografui. Pirmas onsight’ina, palieka atotampas, ištraukia virvę. Tada kiti iš paskos lipa įspūdingomis toof’omis. Liux vaizdelis, nerealiai šauniai laipioja! Stiliukas visų toks minimalistinis. Jokių šalmų, akinių, papildomos įrangos ar rūbų. Sportiniai šortai, lapiojimo bateliai, apraišai ir magnezija. Noriu ir aš taip onsight’int, tik prireiks metus kitus treniruotis…

Saulė po pietų išlindo iš už uolų ir taip užkaitino, kad visi kaboriai pradėjo rinktis šmutkes ir mauti žemyn. Pakeliui namo užsukome į Arginontos akmeningąjį pliažą, tradiciškai pasimėgavom bangomis ir sūriu vandeniu.

Vakare laukė soti vakarienė, o sutemus pasėdėti užsukome į kaborių barą. Internete ieškojau informacijos, kas galėjo atsitikti fotikui. Ryt, jei gausiu instrumentų, pabandysiu suremontuoti.

Parašykite komentarą