Kalymnos X diena – trekingo ypatumai

Šiandien laisva diena. Įrangą palikę namie, pyrpinom su pydra į kitą salos pusę. Kur iki šiol nesilankėm. Kelias vedė per aukštą perėją, kurią smaugiamai pyrdai nebuvo lengva įveikti. Stabtelėjom ant perėjos viršaus, kad atvėstų scooter’io varikliukas. Tuo tarpu mes turėjom laiko iš aukštai pasigrožėti nuostabia Kalymnos panorama. Iš viršaus vaizdas visada atrodo kitaip, nenuspėjamai. Tai viena priežasčių, kodėl taip mylime kalnus.

Ant perėjos stovi aukšta tvora aptverta, moderniai atrodanti bažnyčia. Kelis kartus matėme ją važiuodami link Emporios. Neseniai pastatya, greičiausiai jos ir paskirtis kita. Lyginant su kitomis šimtmečius skaičiuojančiomis bažnytėlėmis, ši atrodė kaip modernus namas, skirtas kažkokioms iškilmėms. Vartai užrakinti, kabėjo kameros, įvesta elektra. Turėjo netgi bokštą su varpais, nuo kurių ėjo virvė iki tvoros. Truktejau virvę ir išgirdom kaip jie skamba.

Perėjos viršuje matoma moderni bažnyčia

Už perėjos nusileidom serpantinais į Polonios kaimelio pakrantę. Pasivaikščiojom, gyvos dvasios čia mažai. Viskas gan apleista, tačiau kai kur vyksta statybos, yra ir tvarkingai atrodančių vasarnamių. Netoli matomi nauji laipiojimo sektoriai. Ir juose daugėja maršrutų. Todėl civilizacija čia tikrai ateis. Vietiniams tai išsigelbėjimas. Jie labai laukia infrastruktūros plėtros ir atvykstančių laipiotojų. Praėjom ir vieną taverną, kurios savininkas Nikolas prieš kelias dienas kvietė užsukti. Prieplauka įsikurusi gilioje įlankoje, paslėptoje už uolų nuo stiprių vėjų. Paplūdimys užverstas akmenimis ir visokiom iš jūros prineštom šiukšlėm. Net gi vienas žvejų laivas stovėjo užstrigęs, išneštas į pakrantę.

Nieko įdomaus neradę, išvažiavom į kitą laukinį paplūdimį. Palikom pyrdą aukštai ant kelio ir pasileidome pro ožkų aptvarus žemyn link jūros. Kelias neatrodė artimas. Kalnuose atstumai labai apgaulingi. Kad teisingai įvertinti situaciją, reikia numanomą kelią dauginti iš dviejų. O jei pakeliui yra nematomų vietų, geriau iš trijų. Tada tikrai būsi arčiau tiesos.

Kalnų gyventojai

Dar kartą patyrėm kokie yra graikiško trekingo ypatumai. Kai staiga takas dingsta, ir reikia orientuotis pagal azimutą. Prieš nosį matai tolimą taikinį, o iki jo kelią renkiesi pats. Ieškai pramintų ožkų takelių tarp įvairios spygliuotos augalijos. Nusikabaroti žemyn yra viena, o surasti takelį atgal iki pyrdos yra visai kas kita. Bet apie viską iš eilės.

Pasiekėm šiukšlėmis ir visokiom gėrybėm iš jūros papuoštą paplūdimį. Įlankoje plūduriavo laivelis, nedidelis ir panašus į žvejybinį. Ant kranto stovėjo mažytė kukli bažnytėlė ir kažkokio atsiskyrėlio namelis. Nuo pakrantės namelio aukštyn kilo sukrautos iš akmenų ožkų ganyklų tvoros.

Bažnytėlės varpinė

Pietums įsikūrėme ant jūros vandenyje esančios uolos. Mirkėm kojas, rankas, braidėm įlankos pakrante. Suradęs pagalį, atplėšiau nuo akmens ir į krantą išridenau jūros ežį. Turėjom laiko patyrinėti šį paslaptingą jūrų gyvį. Jų čia gausu. Kojų ir akių jie neturi, o juda ir už akmenų laikosi kelių čiupiklių pagalba.

Užkandę šviežių vaisių, nusprendėm atgal varyti kitu, matomu taku. O jau pasiekus kelią, iki pyrdų pakilti asfaltu. Taip atrodė bus paprasčiau, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Nuo jūros beeidami iki matyto tako, jį pametėm tarp augalijos gausos. Vėl prasidėjo graikiško trekingo ypatumai. Aplinkui jokių ženklų ir tako ženklinimų nematyti. Padarėm klaidą ir susiviliojom ožkų pramintais takeliais. Kurie vėl niekur nenuvedė…  Patikėkit, koks tai sumautas reikalas. Į batus ir kojines prilenda visokių spygliuotų ir aštrių augalų, kurie taip nemaloniai duria kojas. Žiaurus toks trekingas rimtai! Užkniso betikslis brydimas pro spygliuotus krūmus juodai.

Trekingas

Nusikapstėm iki pagrindinio kelio. Su ožkų palyda apie pusvalandį ėjom aukštyn asfaltu, kol pakilom iki pyrdos. Parpyrpinę į namus, movėm vėl į vietinį paplūdimį. Jūra, saulė, pietūs. Nuostabu!

Vakare sulaukėm ir pagausėjimo iš Lietuvos. Atskrido Džordžas ir Arlondas su žmona Reda. Pasitikom juos, padėjom apsigyventi ir papasakojom kas, kur ir kaip. Sėdėdami prie vyno taurės klausėmės jų nuotykių, kaip vėlavo išskristi ir kodėl atidėjo skrydį. Bet kadangi sėkmingai atvyko, tai viskas ore! Ryt čiupsim uolas kartu.

Parašykite komentarą