Kalymnos XIII diena – žuvies paieškos

Diena netikėtai buvo skirta žuvies paieškoms. Arlondas su Reda išsiruošė vykti autobusu į Kalymnos sostinę Pothia, tuo tarpu mes – į Rockland sektoriuką. Pakeliui reikėjo įveikti aukščiausią perėją saloje. Smaugėm pyrdas kaip reikiant, kol užropojo. Benzinas buvo į pabaigą, atgal iki namų būtų neužtekę. Tačiau planuose buvo patyrinėti kitą salos dalį, kurioje dar nesilankėme.

Atvykus į vietą, dar laukė pusvalandžio trekingiukas iki uolų. Aišku, vietoj minimalaus prisitraukimo gavom visą trekingo programą. Nacionaliniai Graikijos trekingo ypatumai vėl nenuvylė. Pasivaikščiojom papildomai valandėlę ten, kur visai nereikėjo. Dabar jau po truputį viskas stoja į vietas. Ir graikišką trekingo teoremą pradedame įsisavinti – nereikia pasikliauti logika, o tik tako žymėmis. Sektoriuje sutikom porą vokietukų, jau anksčiau kažkur matytų. O pakeliui ir keletą pagyvenusių haikerių. Be nusileidimų ir prisitraukimų (reikėjo naudotis pritvirtinta virve ir lipti maždaug ketveriukę), sektoriuje pralipom 3 trasas. Po trekingo daugiau ir nesinorėjo. Norėjosi tik gėrėtis pasakiškais laukiniais vaizdais.

Grįžom prie pyrdų, paliktų ant perėjos. Laukė ilgas nusileidimas prieš vėją į Vathy miestelį. Ir viltis ten rasti degalinę. Pyrdos bakas laižė paskutinius benzino likučius, todėl stengiausi važiuoti kaip galima ekonomiškiau.

Vathy – žemdirbių kraštas. Jei kitose salos dalyse augmenija labai skurdi, tai čia žemės ūkis tiesiog klesti. Aplinkui didžiuliai plotai, apsodinti visokiais vaisiais, daržovėm ir kitom kultūrom. Čia sutinkamos augmenijos atsargų pakanka aprūpinti ne tik visos salos gyventojus, bet ir daugybę turistų. Pagaliau ir atrandam degalinę. Pyrdos gavo maisto, ir mes pasirengę naujam  nuotykiui! Užsukome į prieplauką pasižiūrėti atplaukusių jachtų ir žvejų laivelių. O Džordžas nusipirko kempinę, dabar bus švarus.

Kita stotelė – Pothia. Ir žuvies paieškos ten. Važiavom serpantinais palei jūrą nauju keliu. Kadangi bakai pilni, tai smaginomės. Pyrdą įvaldžiau puikiai, todėl įsilieti į miesto šurmulį buvo nebaisu. Eismas čia labai intensyvus, todėl neturint pyrdos vairavimo praktikos čia geriau nekišti nosies. Dauguma graikų įgudę vairuotojai, lankstantys dideliais greičiais siauromis gatvelėmis. Tačiau galima sutikti ir lėtapėdžių senukų ar pagyvenusių ponių. Su tokiais reikia atsargiai, jie neprognozuojami.

Žuvų turgus jau buvo ištuštėjęs. Žuvį čia reikia pirkti iki pietų, vėliau visi užsidaro. Supermarkete radom pigių konservuotų vaisių, paėmėm po didelę skarbonkę. Šalia supermarketo netikėtai sutikom Redą, jai ir perdavėm vaisius kad su Arlondu parvežtų autobusu į Masouri. Leidomės su pyrdom per Pothia. Netikėtai Skaistė užmatė dar veikiančią žuvų parduotuvę. Užsitavarinom įvairių žuvų,kurias, visų mūsų nuostabai, dar ir išdarinėjo – nuskuto ir išėmė vidurius. Va čia tai suprantu – komfortas! Tik Džordžas liko be octopuso, aštuonkojai jau buvo parduoti.

Grįžę į Masouri pridavėm pyrdą, ji puikiai atitarnavo savaitę. Save dabar galiu vadinti patyrusiu pyrdos draiveriu. Džordžas išvirė skanią žuvienę, o Reda iškepė baklažanus. Apsivalgėm…

 

1 komentaras

Parašykite komentarą