Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? II dalis – maršrutas

Maršrutą pasirinkti padėjo dėdė guglas. Dutch BikeTours svetainė jų siūlo net 52. Pagal dienų skaičių, atstumą, įvairovę ir galimybę trumpinti distanciją, mes pasirinkome IJsselmeer Grand Tour.

Skaistė su Eigeriu prie Šiaurės jūros

Skaistė su Eigeriu prie Šiaurės jūros

Kai žinojome starto vietą, kita užduotis buvo susipažinti su vietiniu dviratininku. Rasius pasinaudojo warmshowers.org svetaine užmezgė kontaktą su 27 metų olandu. Nikas su malonumu sutiko mus priimti ir papasakoti apie savo šalį. Sutarėme, kad pas jį ne tik pernakvosime, bet ir žygio metu paliksime automobilį. Nikas be kita ko pasiūlė žemėlapį, kam irgi neprieštaravom 🙂

Po 22 valandų kelionės ir 1700 km įžengėme į jaukius Niko ir Jasmin namus. Garbanius Nikas – ekstremalus atletas. Jo namuose – 6 skirtingi dviračiai, 2 „britvos“o ant sienos kabo didelis „Into The Wild“ plakatas. Bičas dalyvauja Iron Man tipo maratonuose, visą žiemą snowboardina Austrijoje, laipioja uolomis (nedideliame Laren miestelyje – 3 climbing gym’ai), skraido su parasparniu ir downhill‘o dviračiu nuo tramplinų. Dirba gerai apmokamą darbą tarptautinėje kompanijoje, tačiau jo artimiausi planai praleisti pusę metų Chamonix. Susirado darbą viename iš viešbučių, kad galėtų visą žiemos sezoną užsiimti slidinėjimu, ledo laipiojimu ir alpinizmu.

Arabiškų veido bruožų Jasmin – visiška priešingybė Nikui. Ji dirba televizijoje prie vaikiškos laidos ir dievina vakarėlius. Jasmin mėgsta prabangą ir estetiką. Pasigamins antrą kavos puodelį, jei pirmajame ant pieno putų pabarstytas cinamono raštas pasirodys negražus.

Truputį atsikvėpę sėdome prie stalo vakarienės. Su naujais bičiuliais greitai radome bendrą kalbą. Prikirtę Jasmin iškeptos lazanijos ir lietuviško šakočio desertui, prigulėme poilsio. Kitą rytą po pusryčių abu olandai išmovė į darbus. Nikas tikras šaunuolis, ant paskolinto žemėlapio dar pažymėjo įdomiausias vietas, kurios atitinka mūsų ne urbanistinį skonį. Ir storą dviračio lenciūgą įbruko prigrasęs nepalikinėti technikos nepririštos J Kol krovėmės mantą, dangus trumpam prakiuro. Tai buvo pirmi ir paskutiniai lašai vėjo malūnų šalyje. Oras rugsėjį pasitaikė nerealus! Tobulas vasaros pratęsimas.

Paklausę Niko ir Jasmin patarimų, pirmiausiai pakoregavome savo maršrutą. Nusprendėme minti į priešingą pusę, nei aprašytas mūsų maršrutas. Amsterdamą pasilikome kaip prizą ir bonusą paskutinei žygio dienai.

I diena. Laren – Bunschoten-Spakenburg – Putten – Garderren – Elspeet.

Bunschoten-Spakenburg senovinių laivų uostas

Bunschoten-Spakenburg senovinių laivų uostas

Labiausiai mus neramino Eigerio savijauta ir elgesys naujoje karietoje bei navigacija naujame krašte. Pirmą dieną nusprendėme neforsuoti įvykių ir perkąsti olandiškų dviračių takų sistemą. Pažiūrėti, kaip jaučiasi vaikinas – ar netaps jam važiavimas nepakeliama kančia?

Išvažiavus iš Laren buvo visko: ir pasiklydom, ir kelią pametėm, ir nugrybavom, ir neplanuotai keltu turėjome keltis į kitą kanalo pusę. Nieko baisaus tokiame dviračių takų voratinklyje, kaip Nyderlanduose. Pirmą dieną išvengti siurprizų vargu ar kam pavyks. Šaunu, kad dviratininkai rankų gestais rodo posūkius prieš būsimą manevrą. Kadangi dviračių eismas intensyvus, mes irgi įjungėm posūkius ir tapome lengvai prognozuojami. Mūsų vaikinas naujame priekabėlėje jautėsi gerai, ypač pirmoje dienos pusėje.

Akis lydėjo neįprasti vaizdai. Lyg didžiulės futbolo aikštės tobulai lygios pievos, žalią energiją gaminančių vėjo jėgainių parkai, įrengti vandens telkiniuose, preciziškai tvarkingi ir švarūs miesteliai, visur išvedžioti laivybos ir drėkinimo kanalai, daug vandens telkiniuose matomų laivų prieplaukėlių.

Bene smagiausias dalykas, kad nėra tokių kelių ar atkarpų, kur važiuotum vienas. Kai pavargęs vakare kokiam nors užkampyje sutinki kitą dviratininką, apima toks malonus ir retai patiriamas jausmas. Jautiesi ne vienas kelyje ir tai suteikia papildomos motyvacijos. Panašiai kaip kalnuose susitikus alpinistą. Labai stipru, kai stichija vienija!

Lankytinos vietos. Bunschoten-Spakenburg miestelis su uostu ir senovinių medinių laivų statykla.

II diena. Elspeet – Epe – Hattem – Zwolle – Hasselt – Zwartluis – Belt-Schootsloot.

Dviračių takas už Elspeet

Dviračių takas už Elspeet

Kalėdos dar neatėjo, o nuolaidos ir dovanos prasidėjo! Pirmą nuolaidą gavome kempinge, kur šeimininkas vietoj 20 eurų paėmė tik pusę sumos. Be to kempingo namelyje gyvenanti dviejų vaikų mama pamatė Eigerį ir Rasių, darančius dinaminę gimnastiką. Pažiūrėjusi, kaip sportuojame, ji užsinorėjo turėti dar vieną vaiką! Ir įteikė mažą dovanėlę – naminių vištų kiaušinių dėžutę.

Nuo Elspeet miestelio iki pat Hattem lydėjo nuostabus kraštovaizdis. Kukurūzų plantacijos, šimtamečiai miškai, kalvotos žydinčios laukymės, pasislėpęs miško ežeriukas, ūkininkų ganyklose vaikštinėjantys žirgai ir danieliai, pakelėse pūpsantys storakočiai baravykai, didžiuliai kemperių prifarširuoti kempingai, tvarkingi kaimeliai, jaukios pakelės užeigėlės.

Kelte iš Hatem į Zwolle mus užkalbino pagarbaus amžiaus vyriškiai, su žemėlapiais kulniuojantys ta pačia kryptimi. Papasakojom jiems savo planus. Už tai vienas olandas „pavaišino kava“ – padavė susuktą 5 eurų banknotą. Rasius pasielgė ne lietuviškai ir dovanos neatsisakė J

Įvažiavę į Zwolle atsidūrėme keblioje situacijoje. Likti dideliame mieste nenorėjome, o iki kito kempingo apie 30 km. Iki sutemų liko dvi su pusę valandos, nusprendėme rizikuoti. Pasirinkimas buvo lengvas, o kilometrai – sunkūs. Miestą rytine puse pervažiavome gana greitai, naudojome elektroninį žemėlapį, todėl nepasiklydome. Tačiau už Zwolle gavome priešpriešinį vėją ir besibaigiančią Eigerio kantrybę. Vietoj kasvalandinių pertraukėlių stojome dažniau, kilometrai rinkosi lėtai. O artėjant vakarui teko ignoruoti vaikino zirzimą. Prieš pat sutemas atvažiavome į Belt-Schootsloot – fantastiškai gražų vandenų kraštą.

Lankytinos vietos. Hattem senamiestis, Zwartluis miestelis.

III diena. Belt-Schootsloot – Blokzijl – Nederland – Kalenberg – Ossenzijl – Lemmer – Balk – Rijs.

Nyderlandų Mingė – Kalenberg kaimas

Nyderlandų Mingė – Kalenberg kaimas

Belt-Schootsloot apylinkės – išskirtinio grožio. Kanalų sistema apjungia įvairaus dydžio ežerus, padaro juos tinkamus laivybai. Įsivaizduokite, kad iš bet kurio ežeriuko viduryje Nyderlandų galima nuplaukti į Šiaurės jūrą. Keliauti po šalį įvairaus tipo laivais galima panašiai, kaip ir dviračiais. Vandens telkiniuose gausu prieplaukų, prieplaukėlių, uostų, valtinių. Tai puikiai pasako apie gerą krašto pritaikymą laivybai. Beje, dviratis kateriuose, jachtose ir kituose laivuose – dažnas svečias. Ko dar niekur neteko matyti.

Automobilių keliai ir dviračių takai čia eina tiesiog kiaurai per didžiulius vandens telkinius. Greitkelis pakeltas kelis metrus virš vandens, šalia dviračių takas ir keli metrai žolės prie vandens. Įdomu, kas pirmas atsirado – kelias ar vandens telkinys?

Pakelių pievų žalumą vietomis puošia balti ir juodi taškeliai. Toks įspūdis, kad galvijus iš Lietuvos pievų piemenys pervarė į didžiulius Nyderlandų ūkius. Akivaizdu, kad ūkininkai čia klesti. Dabar mums nebeatrodė keista, kodėl maisto produktai parduotuvėse pigesni? Ypač tai liečia mėsą, pieno produktu, daržoves, duoną ir konditerijos gaminius.

Keli sakiniai apie lankytinas vietas. Nederland ūkyje galima susipažinti su auginamais galvijais. Jei norite pamatyti Nyderlandų Mingę, būtinai užsukite į Kalenberg. Nuo Nederland iki Ossenzilj dviračių takas ir panorama labai įspūdingi. Tik nepritaikyti važiuoti su priekabėle, kuri okupavo beveik visą tako plotį. Į konfliktus nepatekom ir su gausiu būriu dviratininkų prasilenkėm. Tiesa, priekabėlės vienu ratu Rasius išvažiuodavo ant žolės. Per Kalenberg važiuoti taip pat nebus paprasta. Ties kiekvienu gyvenamu namu yra padarytos prieplaukos valtims. Todėl dviračių takas kelis kilometrus eina per daugybę trumpų tiltelių. Juos įveikinėjant su priekabėle reikia gerai valdyti techniką. Prieš tiltelį padidinti pagreitį, o nuvažiuojant užspausti stabdžius, kad priekabos ratai nešokinėtų.

Lankytinos vietos. Nederland ūkis, Kalenberg gyvenvietė, Ossenzijl miestelis.

IV diena. Rijs – Koudum – Workum – Makkum – Afsluitdijk (damba) – Den Oever.

Ganyklos prie Ilselmeer ežero

Ganyklos prie Ilselmeer ežero

Išaušo ypatinga diena. Akiratyje atsidūrė 32 km ilgio Afsluitdijk damba, skirianti Šiaurės jūrą nuo Ilsselmeer ežero. Dienos vinis, žygio vidurio taškas. Kadangi iki dambos laukė apie 50 km, nebuvome tikri, kad ją pavyks “padaryti” tą pačią dieną. Todėl pastudijavę žemėlapius sugalvojome ir atsarginį scenarijų – atsitraukimo. Ne mūsų naudai buvo dar viena aplinkybė – pasibaigę primuso dujos.

Planas buvo toks – minti iki Makkum miesto, ten daryti vėlyvą pietų pertrauką, užsipirkti maisto atsargų, susirasti dujų. Jei bus per sunku – stoti nakvynės prieš dambą. Kitu atveju užtvanką įveikti. Patyrinėję elektroninius žemėlapius nustatėme, kad per visą dambos ilgį yra dvi poilsio zonos. Pirmoje vyksta jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjų „tūsas‘. Antroje aptikome nediduką kempingą, kurio popieriniame žemėlapyje nebuvo pažymėta. Tačiau jis galėjo tapti mūsų prieglobsčiu naktį.

Kaip tarėm, taip ir padarėme. Makkum užsipirkome maisto, dujų radome specializuotame kemperių centre. Olandai mėgsta turistinius namų apyvokos priemonių prifarširuotus automobilius ir priekabas, su jais dažniausiai keliauja iš kempingo į kempingą. Per visą kelionę kempinguose nesutikome panašių į mus, miegančių palapinėje.

Kilometrai iki dambos ypač sunkiai rinkosi dėl priešpriešinio šiaurės rytų vėjo (Nyderlanduose vyraujantys vėjai priešingų krypčių – pietų, pietvakarių). Strategiškai mums tai buvo palanku, nes užvažiavus ant užtvankos vėjas pūstelėjo į nugarą. Kas gana retai pasitaiko judant mūsų kryptimi. Su užuojauta žiūrėjome į prasilenkiančius dviratininkus. Važiuosiantiems Ilsselmeer turą primygtinai patariame susistatyti maršrutą pagal vėjo kryptį. Užtrukę valandą ir penkiolika minučių pamušėm žygio greičio rekordus. Kiek būtume laiko kankinęsi priešinga kryptimi, spėti nebandysiu.

Ieškantys neįprastų vietų dambos viduryje gali stabtelti atsikvėpti ir užsukti į muziejų ar restoraną. Ten nesilankėme, todėl rekomenduoti negalime. Mūsų rekomendacijos susilaukė kita vieta – dambos gale Den Oever esantis kioskas, gaminantis kažką panašaus į fish chips. Už 7.50 euro gauni porciją pasirinktos šviežios skrudintos žuvies, apvalių bulvyčių (padarytų iš virtų bulvių tešlos), labai skanių salotų indelį ir du padažus. Gal ir ne pats sveikiausias, tačiau greitas ir gardus būdas susileisti dozę kalorijų.

Meluočiau sakydamas, kad diena buvo lengva. Toliau minti nenorėjom. Bloga žinia, kad veikiančio kempingo Den Oever nebėra. Tačiau mums pasisekė. Kempingą mes suradome, bet kadangi olandiškai nemokame, tai ir nesupratome, kad jis uždarytas J Pasisveikinome su šeimininke, papasakojome apie savo žygį. Betty mus maloniai priėmė, leido apsistoti ir pasinaudoti dušu visiškai nemokamai. Pasiūlė net nakvynę namelyje. Mes atsisakėme ir vaisiais apkibusiame sode pasistatėme palapinę.

Betty istorija. 1927 – 1932 metais buvo pastatyta 32 km ilgio, 90 m pločio ir 7.25 m aukščio damba, sujungusi Šiaurės Olandijos Den Oever gyvenvietės ir Fryzijos Zurich kaimo. Pylimo dėka susiformavo Ilsselmeer ežeras, apie kurį ėjo mūsų maršrutas. Atsiradus naujam keliui, jį pamėgo keliaujantys dviratininkai. Kelis metus dviratininkų kiekis vis augo. O įveikę dambą daug dviratininkų pradėjo ieškoti nakvynės vietų Den Oever. Betty senelis pasinaudojo situacija ir įkūrė dviratininkams skirtą kempingą. Tai tapo šeimos verslu trims kartoms. Prieš porą metų Betty kempingą uždarė. Ji pasakojo, kad verslo paveldėjimas ne visada yra priimtinas, kartu perleidžiantis ir atsakomybę bei ribojantis asmeninę laisvę. Ši istorija sužavėjo Rasių, nes jo svajonė Lietuvoje įkurti dviratininkų kempingą.

Lankytinos vietos. Makkum miesto tiltas su uždaromais šliuzais laivams praplaukti, Afsluitdijk damba.

V diena. Den Oever – Westerland – Anna Paulowna – Oudesluis – Sint Maartenszee – Petten – Egmond aan Zee – Bakkum.

Laukinis autukas guli greta dviračių tako pajūrio kopų zonoje

Laukinis jautukas guli greta dviračių tako pajūrio kopų zonoje

Ryte sprendėme dilemą, kuria kryptimi toliau važiuoti? Ežero pakrantė atrodė nuobodi ir jau matyta, norėjosi kažko naujo. Sugalvojome pakeisti maršrutą ir patyrinėti Šiaurės jūros pakrantę su olandiškomis kopomis. Taip ir padarėme. Pasirinkimas pasiteisino, žygyje atsirado naujų spalvų.

Nyderlandai unikali valstybė tuo, kad jų plotas didėja be karinių veiksmų ar aneksijos. Kaip tai įmanoma? Šiaurės jūros pakrantės zonos atitveriamos pylimais. Vėliau iš apsemtų zonų išsiurbiamas vanduo, plotai pritaikomi dažniausiai žemės ūkio veiklai (pavyzdžiui ganykloms). Dažnai tokiose zonose išdygsta vėjo jėgainių parkai. Pajūryje matėme keletą tokių vietų, iš kurių siurbiamas vanduo.

Kaip atrodo olandiškos kopos? Kažkuo primena lietuviškas, gal kiek labiau apžėlusios. Esminis skirtumas yra kopų plotis. Jos nuo jūros tęsiasi šimtus metrų, kai kur ir toliau. Kopų zona dažnai būna paversta uždara teritorija, kurioje laisvai gyvena įvairūs gyvūnai: laukiniai arkliukai ar kailiniuoti jautukai. Geras dalykas tas, kad kopos išraižytos dviračių takų tinklu. Kai kurie jų turi smagių kalniukų ir paprastai būna arčiau pajūrio. Su kalnų dviračiais juos įveikti – didelis malonumas. Daug kopų takų vietų užnešta smėliu, kelio gruntas nėra lygus. Todėl važiuojant su plentinuku ar miesto dviračiu, geriau rinktis lygiagrečiai einančius takus kopų pabaigoje. Jie bus asfaltuoti, pavyks išvengti kalnų ir smėlingų atkarpų.

Kas dar galėtų nustebinti Nyderlanduose? Mus nustebino asfaltuotas paplūdimys. Jis yra Petten pakrantėje ir tęsiasi kelis kilometrus. Pakrantėje įrengtos poilsio zonos su suoliukais ir šiukšlių konteineriais. Pasirodė keista, kad netgi ‚betoninis pajūris“ pritraukia lankytojų. Vieni vaikštinėja, fotografuojasi, kiti važinėja dviračiais ar ilsisi ant suoliukų.

Lankytinos vietos. Šiaurės jūros pakrantė ir kopos, asfaltuotas Patten paplūdimys.

VI diena.Bakkum – Wijk aan Zee – Ijmuiden – Haarlem – Amsterdamas.

Wijk aan Zee sendaikčių turgus

Wijk aan Zee sendaikčių turgus

Sekmadienį Wijk aan Zee patekome į keistą renginį. Olandai šeimomis traukė į miestelio centre esančią stadiono dydžio aikštę. Šimtai žmonių: kaimiečiai ir miestiečiai, vaikai, tėvai, senoliai ir net hipiai susirinko šeimomis. Ir nors Amsterdamo Ajax futbolo komandos atributikos buvo galima įsigyti, miestelėnai ir svečiai rinkosi ne futbolo žiūrėti. Visus juos sutraukė sendaikčių turgus! Namuose prisirinkę nereikalingų niekučių, nunešiotų rūbų, pasenusios technikos, indų, baldų ar prabangių daiktų iš asmeninės kolekcijos. Ko tiktai nori, kad papuoštum namus nuo daržo iki palėpės. Skirtingai nei pas mus, dauguma daiktų pardavinėjami už juokingus pinigus. Žmonėms yra svarbiau daugiau parduoti nereikalingų daiktų, nei kad uždirbti pinigų. Galime pasigirti savo laimikiais: šveicariškas Victorinox lenktinis peilis už 3 eurus, molinis kavos puodelis už pusę euro, Nikon foto technikos krepšys už 2 eurus, kelioninė vaikiška palapinė už dešimtinę.

Turgaus dalyviams bendravimas panašu kad ne paskutinėj vietoj, greičiau pirmoj. Kad miestelėnai namo neskubėtų, organizatoriai į stadioną atvarė kelis sunkvežimius – kioskus. Aliejuje skrudinamos bulvytės, gaminami hamburgeriai ir kiti snacks‘ai, lankytojai gaivinami šaltais, karštais ir alkoholiniais gėrimais, mėgaujasi desertais. Toks vaizdas tarytum sekmadienį miestelis renkasi ne bažnyčioje, o sendaikčių turguje. Įspūdingas vienok renginys!

Harlemo neturėjome progos ilgiau patyrinėti. Atvažiavę priemiesčiais, dūrėme kiaurai per centrą. Tvarkinga, švaru, gražu, jauku. Kiek pamatė akys. Priekabėlės keleivis miegojo, todėl fotoaparato netraukėme ir miesto pažinimui laiko neskyrėme. Galbūt ir veltui. Progų grįžti dar turėsim 🙂

Vakarop Amsterdame atvykome į Xavier ir Eline namus. Buvo smagu juos sutikti po kelių metų. Kaip pasikeitė jų gyvenimas po dviejų metų 18000 km turo dviračiais? Po savo epinės kelionės porelė tik kartą buvo išsitraukus dviračius ilgesniam laikui – keliavo po Portugaliją. Dabar Xavier, iš Paryžiaus persikraustęs gyventi į Amsterdamą, užsiima karjera. Dirba gerai apmokamą ir įdomų darbą – audio/video sistemų integracija į prabangias jachtas. Eline studijuoja ir svajoja apie naują dviračių turą po Europą.

Lankytinos vietos. Wijk aan Zee sendaikčių turgus sekmadienį, Harlemas.

VII diena. Amsterdamas (iki pietų – ekskursija po miestą) – Diemen – Bussum – Laren (nakvynė).

Važiuoti dviračiu Amsterdame trukdo nebent riboti įsitikinimai

Važiuoti dviračiu Amsterdame trukdo nebent riboti įsitikinimai

Xavier ir Eline mums davė Amsterdamo žemėlapį,su kuriuo 9 valandą ryto žygiavome miesto gatvėmis. Keista, kad pirmadienio rytą Amsterdamas atrodė kaip negyvas. Automobiliai nevažinėja, gatvėse nėra pėsčiųjų. Miesto ramybę sudrumsdavo tik vienas kitas dviratininkas. Mūsų bičiulių Niko ir Jasmin patarimai su kaupu pasiteisino. Nyderlandų sostinė ankstyvą rytą atrodo kaip visai kitas miestas! Pagyvėjimas jaučiasi prie centrinės traukinių stoties. Mūsų akys užkliuvo už krantinėse prišvartuotų laivelių, kuriuose tarsi Dankanai Maklaudai įsikūrė paprasti mirtingieji. Gal tai nėra pats patogiausias būstas, tačiau tokiuose namuose romantiškumo netrūksta!

Patekę į senamiestį išvydome kalnus šiukšlių. Aukšto slėgio patrankomis apsiginklavę tamsiaodžiai, lydimi mažyčių automobiliukų su šepečiais, naikino gatvės šiukšlynus. Senamiesčio gatvės apytuštės, kur ne kur iš kofešopų pakvimpa saldus dūmelis. Sukame ratą per Raudonųjų žibintų kvartalą. Ryte garsusis kvartalas panašus į kitas senamiesčio gatves. Pagaliau vitrinoje pasirodo garbaus amžiaus dama. Raudonos – juodos spalvų derinio apatiniais papuoštas kūnas, atsisėdęs į ekspoziciją, pradeda naują darbo savaitę.

Atsidaro kavinės, bariukai ir be abejo kofešopai. Prie lankytinų objektų miesto gatvėmis ir aikštėmis plūsta organizuotų turistų grupės. Jaunimėlis okupuoja lauko kavines, gatvėse netrukus pakvimpa marihuana. Gatvės prisipildė tūkstančiais dviračių raitelių. Įdienojus saulė sušildo lyg skruzdėles po Amsterdamo gatves pabirusius žmogeliukus. Miestas prisipildo triukšmo. Pats laikas nešdintis.

Kokį įspūdį mums paliko Amsterdamas? Jei trumpai, tai nerealų! Tai harmoningas lydinys, kuriame kiekvienas miesto gyventojas rado savo vietą. Juodaodis emigrantas valo gatves, kinietė gamina pigias bandeles, marokietis pardavinėja suvenyrus, prostitutė aptarnauja turistus, kofešopo barmenas įspėja, kad su vaikais draudžiama užeiti vidun, turistai iš Azijos apžiūri lankytinus objektus, backpacker‘iai be abejo rūko žolę. Amsterdamo pažinimui vienos dienos ryškiai per mažai. Žymiai geresnis sprendimas – dvi dienos po pusdienį. Vieną skirti pažinčiai su naktiniu gyvenimu, o antrą pamatyti miestą ankstyvą rytą.

Lankytinos vietos. Amsterdamo senamiestis.

Pradžia – Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? I dalis

Tęsinys – Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? III dalis – apibendrinimas ir fotogalerija

NordicCab

Žygio rėmėjas

1 komentaras

Parašykite komentarą