Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? III dalis – apibendrinimas ir fotogalerija

MAISTAS

Prisipažinsiu, kad maistas – viena įdomiausių temų. Pirmiausiai dėl to, kad mėgstame paragauti ir įvertinti svečių kraštų virtuves. Tai viena priežasčių, kodėl netampame vegetarais. Be to, minant dviračio pedalus ilgesnį laiką, organizmas puikiai degina kalorijas ir jomis pastoviai reikia pasirūpinti. Vien vandeniu dviratis nevaromas, reikia įvairesnio kaloringo kuro.

Pietų davinys

Dviratininko pietūs

Nebuvom olandiškos virtuvės žinovai, tokiais netapom ir po žygio. Mūsų didžiausiais atradimais tapo pusryčių bandelės su razinomis. Su žiauriai daug razinų! Dabar labiausiai jų pasiilgstame. Taip pat puikiu skoniu džiugino visokie desertai: arbatiniai vafliukai, pertepti karamele, pyragai, keksai. Smaližiams Nyderlanduose yra ko pragauti! Mūsų pamėgtų konditerijos gaminių kainos maždaug per pus mažesnės, nei Lietuvoje.

Pusryčiams be kavos / arbatos puodo ir bandelių valgydavome sausus pusryčius su pienu. Dieną išsitraukdavome Corny miusli batonėlių, vaisių ir sulčių. Pietums pasipjaustydavome lietuviškos vytintos nugarinės su olandiškais pomidorais ir formine duona. O vakarienei valgėme turistinį maistą: ryžius, makaronus, kuskusą ir grikius su mėsos konservais bei konservuotų keptų daržovių (baklažanų, paprikų) padažais.

Parduotuvėse daugumos pagrindinių maisto produktų kainos šiek tiek mažesnės, nei Lietuvoje. Tas liečia pieno produktus, mėsą, duoną, konditeriją, sultis, daržoves. O produktų kokybė pastebimai geresnė. Be abejo, už pačios aukščiausios kokybės produktus teks plačiau atverti piniginę.

Žygio metu baruose ir restoranuose nesilankėme. Skaitėme, kad kiniečių – indoneziečių virtuvė Nyderlanduose populiari ir adaptuota europietiškam skoniui. Mūsų maršrute tokių užeigų reikiamu metu nepasitaikė. Tik tradiciniai greito maisto kioskai ir bariukai, kuriuose vyrauja Makdonaldo tipo patiekalai. Kelis kartus ragavom – skrandžių nenudžiugino. Galime rekomenduoti nebent jau minėtą Den Oever fish chipsų kioską.

KEMPINGAI

Belt-Schootsloot kempinge

Belt-Schootsloot kempinge

Nyderlandai ko gero rekordininkai Europoje pagal kempingų skaičių. Kur bevažiuotum, kelių kilometrų atstumu kempingų galima rasti. Su retomis išimtimis, pavyzdžiui kaip mums nutiko antrą žygio dieną tarp Zwolle ir Belt-Schootsloot. Situacija atrodė puiki, bet visgi susidūrėme su kelių tipų problemomis. Išsamiai apie jas – žemiau.

Pirma problema – nė vienas iš aplankytų kempingų nebuvo labai gerai pritaikytas dviratininkams. Tai reiškia, kad galite susidurti su patogumo trūkumu. Mums labai patinka Alandų kempingai, daugumoje kurių yra įrengtos virtuvėlės, namukai su griliais. Nyderlanduose neaptikome nieko panašaus. Vakarienes tekdavo gamintis dažniausiai tuščiose vaikų žaidimų aikštelėse, nes kitur nėra vietos atsisėsti. O kokio jaukaus kampelio taip norisi vakarais. Sutemus nieko kito nelikdavo, kaip lysti į palapinę.

Neturėkit tuščių iliuzijų nes daugelis Nyderlandų kempingų gerai pritaikyti kemperiams. Kai kurie jų priima išskirtinai tik kemperius. Prie jų įvažiavimo būna pakabintas draudžiamas palapinės ženklas, o tokių kaip mes keliautojų gali laukti nusivylimas.

Apie kitą problemą viena ausim girdėjom, bet patys nesusidūrėm. Vasarą kempinguose gali negauti vietos. Nieko panašaus savo kailiu rugsėjo pradžioje nepatyrėm. Visur, kur tik buvom, kempingai buvo apytuščiai. O mūsų kaimynai dažniausiai buvo pensininkai, atvykę su kemperiu arba atsitempę namuką ant ratų. Mus persekiojo kita panašaus pobūdžio problema. Kai kurie kempingai rudenį jau būna užsidarę arba nutraukę veiklą.

Kempingų kainos. Neskaitant nemokamos nakvynės Den Oever, pigiausiai mokėjome 10 eurų, brangiausiai – 18 (įskaitant Wi-Fi ir karštą dušą). Vienam asmeniui mokestis 4-5 eurai, papildomai kainuoja vieta palapinei.

Daugiausiai karštas dušas yra mokamas, kainuoja 1 eurą 4 minutės. Ko pilnai užtenka. Šaltas dušas nekainuoja, todėl kas maudosi po šaltu (Skaistė tokia) gali eurą sutaupyti. Kai kuriuose kempinguose yra vonelės vaikams maudyti. Mūsų vaikinui tai labai patiko! Kad pribėgtų karšto vandens, reikia mesti monetas (kelias po 20 cnt arba eurą). Tulikuose dažniausiai popieriaus nebūna, tai geriau po ranka turėti ruloną dideliam reikalui.

Apibendrinant – Nyderlandų kempingai tvarkingi. Gerai įrengti sanitariniai mazgai. Visur yra indų plovyklos. Karštas vanduo dažniausiai kainuoja. Wi-Fi kempinguose veikia, kai kur jis bus mokamas.

Kempingų, kuriuose buvom apsistoję, sąrašas.[sociallocker]

http://www.campingschapendrift.nl/index.html

http://www.campingkleinebelterwijde.nl/

http://www.campingdevossenhoek.nl/contact

http://www.hetzonnigeveld.nl/[/sociallocker]

BIUDŽETAS

Visas kelionės biudžetas gavosi apie 2300 Lt. Kuras sudarė 55%, kelių mokesčiai Lenkijoje – 6%, nakvynės kempinguose – 9 %, maistas – 30%. Skaičiai yra apytiksliai (kad orientuotis), atgaminti iš atminties. Juos patikslinsime vėliau (vasarį), kai grįšime į Lietuvą. Viską turime tiksliai suskaičiavę.

DVIRAČIŲ TAKŲ SISTEMA

Nyderlandai – unikalus kraštas. Tarp dviejų miestų ar gyvenviečių visur egzistuoja saugus susisiekimas. Nesvarbu, kur tu esi, į bet kurią vietą gali patekti nužymėtais dviračių takais. Automobilių eismas šalyje labai intensyvus, todėl palei greitkelius, autostradas taip pat visur yra dviračių takai. Mes mėgstame ramesnius kelius, kur automobiliai iš viso nevažinėja arba važiuoja retai. Maršrutą rinkomės tokį, kad apvažiuoti triukšmingesnes ir didesnio eismo vietas. Atsiradus galimybei nerdavome į žalias zonas: pievas, parkus ir miškus, mynėme per kaimus aplenkdavome didesnius miestus.

Nyderlanduose keliaujant dviračiais orientuotis nėra sunku. Bet ir ne visada viskas bus aišku. Lygumų kraštą išraižę tūkstančiai takų takelių, nieko nuostabaus jei dažnuose susikirtimuose teks pasukti galvą, kuria krypti judėti toliau. Ar dviratininkui galima Nyderlanduose pasiklysti? Žinoma, kad galima. Bet jei tai nutiks, tereikia sekti žymas. Ženklais nužymėti visi keliukai ir sekant jais visada pateksi prie dviračių takų žemėlapio. Kur sužinosi tikslią būvimo vietą ir suplanuosi tolesnį judėjimą į priekį.

Kad būtų aiškiau, pažiūrėkite video.

Keli sakiniai apie dviračių takų dangą. Ji būna kelių rūšių: asfaltas, betono plokštės, trinkelių grindinys ir natūralus gruntas. Dažniausiai takas yra asfaltuotas. Betono plokštės būna paklotos pievose per ūkininkų žemes. Kai kur per ganyklas ar pylimais šalia vandens kanalų mynėme tiesiog pievomis ar smulkiais žvyrkeliukais. Gali atrodyti, kad su priekabėle važiavimas per žolę gali būti sunkus. Praktikoje taip nėra – skirtumas tikrai nedidelis ir mažai juntamas. Smulkių rudų ir raudonų trinkelių grindinys mums buvo naujiena ir paliko dvejopą įspūdį. Vizualiai danga šauniai įkomponuota į kraštovaizdį, fainai žiūrisi kopose, kaimuose ar laukuose. Yra ir juodoji pusė – važiuojant grindiniu su dviračio priekabėle, ji velniškai barška. Per nelygumus šokinėja ratai ir vibracijų sukeliamas garsas nėra geriausias keleivio palydovas.

DVIRAČIAI IR DVIRATININKAI

Amsterdamo gatvė

Amsterdamo gatvė

Negalime nutylėti apie dviratininkus ir jų techniką. Maždaug pusė olandų (ypač vyresnio amžiaus) važiuoja su elektriniais dviračiais. Baruose ir kavinėse yra įrengtos specialios rozetės akumuliatoriams įkrauti. Didelė dalis technikos yra morališkai pasenusi ir neprižiūrima (barška, girgžda, rūdys graužia). Daug dviračių apginkluoti įvairiais krepšiais kam nors specifiniam vežti (pvz prancūziškiems batonams, gėlėms ar paštui), taip pat priekinėmis didžiulėmis transportinėmis bagažinėmis, vaikų kėdutėmis, sumontuotomis ant rėmo tarp vairo ir balnelio ar mediniais loviais vaikams vežti.

Kas dar stipriai nustebino – nematėme nė vieno dviratininko (nei vaiko, nei pensininko) su šalmu tarp kasdien sutiktų tūkstančių. Be abejo, dieną neišvydome ir nė vieno dviratininko su šviesą atspindinčia liemene ar įjungtomis šviesomis, kas Lietuvoje yra privaloma. O šalmus dėvi, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tiktai sportuojantys (su plentinukais, MTB ar XC). Beje, mes buvome baltos varnos ir šalmus dėvėjome.

Kokias išvadas padarėme žygio metu? Bet kurį olandą nustebintų mūsų valdžios vyrų priimami sprendimai dviratininkų atžvilgiu. Uždrausti tą ir aną, gaudyti ir bausti prasižengusius dviratininkus. Ironiškai skamba faktas, kad gėjų paradus leidžiam, o dviratininkus diskriminuojam. Mindamas pedalus mąsčiau, kas sieja Nyderlandus ir Lietuvą? Du dalykai: kad turime klumpes ir neturime kalnų. Pabaigai viena absurdiška mintis, atėjusi į galvą – jeigu lietuvišką šunį, besivaikantį dviratininkus paleisti Nyderlanduose, jį ištiktų širdies smūgis! Olandų šunys greičiau užpuls automobilį, nei dviratininką.

I dalis – Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? I dalis

II dalis – Kelionė dviračiais su 3 mėnesių kūdikiu arba kaip įsimylėti Nyderlandus? II dalis – maršrutas

Žygio rėmėjas

Žygio rėmėjas

Parašykite komentarą