Kuoktelėjęs Kasparas arba dar viena couchsurfing patirtis

Praėjusią savaitę turėjau neįprastą svečią. Į Molėtus užsuko 22 metų olandas Kasparas. Sužinojęs, kad iš Talino atmina dviratininkas, labai laukiau šio įpatingo jaunuolio. Rūpėjo pasmalsauti, kaip apsiginklavę į ilgas keliones leidžiasi dviratininkai. Pats pradėjau vis daugiau mynti pedalus, Skaistei taip pat labai patinka toks keliavimo būdas. Abu jaučiam didelį potraukį kelionėms dviračiu ir jau svajojam apie ilgesnį nuotykį. Gyvenimas ant ratų iš ties nuostabus! Belieka įsigyti tinkamą įrangą.

Gaunu žinutę iš Kasparo, kad išmynęs ryte iš Daugpilio jau pasiekė Molėtus. Amtinu iš sodo, ir ką gi aš matau laukiantį šalia namų? Pliažo šortais ir šlepetėmis pasidabinęs bičiukas, apsižergęs oldschool’inį dviratį keistai išlenktu vairu!! Viso labo su vienu krepšiu ir kuprine. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad dviratis net neturi pavarų. Tačiau aš suklydau, tai buvo rusiškas „Turist“ dviratis ar kažkoks panašus. Ant galinio rato buvo kelios žvaigždutės ir pavarų permetėjas. Pagal vaizdą, duočiau kokius ne mažiau 30 metų. Kai buvau vaikas, tokių dviračių jau nemačiau, tačiau jis buvo labai geros būklės.

Kokia gi Kasparo istorija? Jis dviračiu keliauja ne taip seniai, kiek daugiau nei metai. Pernai numynė į Belgiją, kur stebėjo dviračių lenktynių finišą. Matyt tai Kasparą pakerėjo ir stipriai motyvavo.

Pernai gegužę jis numynė į Paryžių daugiau nei 1000km. Liepą apvažiavo gabalą Vokietijos, pasiekė Lenkiją ir padarė daugiau nei 1600km turą. Rugpjūtį mynė pedalus po Belgijos žemes. Visur apsistodavo pas couchsurfing’e užsiregistravusius žmones.

Šiais metais Kasparo kelionės dar įdomesnės. Kovą jis kirto Pirėnų pusiasalį iš rytų į vakarus per keturiolika dienų, numynė šimtus kilometrų iš Valensijos į Porto. Dviračius jis susiranda internetu ir atskridęs į vietą juos nusiperka. Taip padarė ir šį kartą. Vos už 6 eurus nusipirkęs lėktuvo bilietą, iš Vokietijos atskrido į Taliną. Iš estijos ruso Nikolajaus nusipirko rusišką dviratį, kuris jam labai patiko.

Kasparas domisi visokiais senoviniais dalykais, ypač jam patinka kas susiję su Tarybų Sajungos istorija. Rygos antikvariate nusipirko atviručių su buvusių respublikų herbais ir vėliavomis, net tikrų rusiškų darbo knygučių (трудовая книжка). Vieną atvirutę su Lietuvos simbolika jis išsiuntė į Estiją Nikolajui. Paprašė, kad užrašyčiau palinkėjimus rusiškai. Paskutinį kartą tą tikriausiai dariau mokykloje.

Jam labai smalsu buvo išgirsti, ką aš atsimenu iš tarybinių laikų. Papasakojau apie tai, kad buvau pionierius ir vasarą dirbau kolūkyje (jam tai iš viso nerealiai skambėjo). Klausinėjo, ką veikiau tomis akimirkomis, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę ir kitų istorijos nuotrupų.

Sutikus tokį žmogų, belieka mintyse pakartoti genialius Muhamedo Ali žodžius – impossible is nothing!

1 komentaras

Parašykite komentarą