Kuržemės pajūrio gidas. Subalansuota dviratininkams

ISTORIJA

Keliauti dviračiais Latvijos pajūryje tapo nauja BlogamOre tradicija. Šie metai – jau tretieji, kaip ekologišku transportu tyrinėjame braliukų žemelę. Pirmasis žygis įvyko 2011 metų vasarą, kai mynėme iš Palangos į Liepoją. 2012 metų birželį pratęsėme maršrutą ir iš Palangos pasiekėme Ventspilį. Šiais metais mynėme patyrinėti Kuržemės pakrantės: nuo Jūrmalos iki Venspilio.

Kuržemės pajūrys
Kelios dienos iki žygio dar nežinojome, kur vyksime. Apsispręsti padėjo vasaros rezidencijoje rastas Kuržemės regiono lankstinukas. Jį pernai nemokamai gavome Ventspilio TIC. Lankstinuke – Kuržemės žemėlapis su 81 lankytinu objektu. Ko gi daugiau reikia! Žygio starto vietą sumąstėme važiuodami į Latviją. Nusitaikėme į Engurė. Vakare pro langą pamatę melsvą jūrą, apsidžiaugėme. Automobilį palikome miestelio centre, prie savivaldybės pastato. Dviračius papuošę krepšiais, išmynėme į šešių dienų nuotykį.

MARŠRUTAS

EngurėMersragas (I nakvynė) – Kolka (II nakvynė) – Jaunupė (III nakvynė) – Talsi (IV nakvynė) – Engurė (V nakvynė) – Jūrmala.

Maršrutas žemėlapyje šiek tiek netikslus. Nuo Kolkos iki Mikeltornio daugiausiai važiavome ne asfaltu, bet pajūriu ir miško keliukais. Paskutinę dieną iš Engurės dviračius nusivežėme į Ragaciemį ir iš ten mynėme į Jūrmalą bei atgal. Sumoje gavosi virš 450 km. Per pilną dieną darėme nuo 80 iki 100 km. Kelio danga pagrinde asfaltas. Nevengėme pasivažinėti miško takeliais, jei tik pasitaikydavo proga. Sunkiausi buvo 10 km numinti prieš vėją nuo Kolkos rago smėlėtu pajūriu.

LANKYTINOS VIETOS IR OBJEKTAI

Engurė. Jaukus ir ramus pajūrio miestelis, primenantis lietuvišką pamarį. Tai lyg pirma nakvynės stotelė dviratininkui, minančiam iš Jūrmalos. Jūra čia sekli ir akmenuota. Engurė turi uostą, kurį nuo bangų saugo molas (matomas iš švyturio). Nuorodų į uostą gyvenvietėje nėra, norint patekti teks paieškoti. Už miestelio palei jūrą, kopų saugos zonoje, eina sveikatingumo takas. Čia fantastiškos sąlygos bėgioti arba važinėtis dviračiu. Akį rėžia totaliai žalia augmenija, gausu mėlynių.

Engurės pajūrys
Mersragas. Puiki vieta ramiam poilsiui. Iškyšulyje yra švyturys ir du kempingai, smėlėtas paplūdimys. Ragas įdomiai atrodo, susiformavęs natūralus molas iš didelių, jūros kyšančių akmenų. Įlankos pakrantėje prinešta spalvotų dumblių, todėl maudytis geriau už rago. Pajūryje yra pasivaikščiojimui skirtas maršrutas. Atokesnėje pakrantėje galima išvysti daug jūros paukščių.

Mersragas
Roja. Vos didesnis miestelis už jau aprašytus. Čia net Maxima stovi, taip pat ir kelios latviškų prekybos tinklų parduotuvės. Prieplaukoje akis galima paganyti į prisišvartavusias jachtas. Svetimšalių vėliavos išduoda, kad Rojos uostas – keliaujančių Baltijos jūra atsargų pasipildymo stotelė. Puikiame balto smėlio paplūdimyje įrengtos tinklinio aikštelės, yra daug vietos ir mažai žmonių. Rojos pliažas arčiausiai to, ką esame įpratę matyti Palangoje ar Jūrmaloje. Paplūdimio sporto mėgėjams tai kaip rojus.
Už Rojos pavažiavus 11 km yra dar viena vieta, sulaukianti didelio turistų dėmesio. Tai Pūrciemio Baltos kopos pažintinis takas. 900 metrų einant prie Pilsupės nuklotais mediniais laipteliais galima pamatyti balto smėlio byrančią atodangą. Nustatyta, kad prieš 4200 metų čia buvusi žvejų gyvenvietė. Kažko įspūdingo čia nepamatysi, tačiau keliaujant automobiliu tai gera vieta pramankštinti kojoms.

Rojos paplūdomys
Kolka. Geografiškai pažvelgus tai šiauriausias Kuržėmės taškas. Ko gero, tai labiausiai ir traukia turistus – pamatyti, kaip atrodo Kolkos ragas. Iškyšulio gale pažvelgus į kairę, matosi gūsingos Baltijos jūros platybės, tiesiai tolumoje salelėje stovi Kolkos švyturys, o dešiniau prasideda ramesnio vandens Rygos įlanka. Mums Kolka pirmiausiai įsiminė trimis skirtingoms religijoms priklausiančiomis bažnyčiomis. Rage stovi medinis apžvalgos bokštas. Keletas istorinių – kultūrinių objektų leis geriau suprasti krašto kultūrą, laivybos tradicijas. Be abejo, miestelyje turistų dėmesys krypsta į žuvies prekeivius. Jų gausa liudija apie jūrinės žūklės tradicijas.
Dera paminėti, kad Kolkoje veikia Livių kultūros centras (dar vieną matėme Mazirbe). Lyviai  – tai seniausia Latvių tauta, kurių protėviai, manoma, atsikėlė anksčiau už Baltus. Šios tautos likimas galėjo susiklostyti panašiai, kaip prūsų. Tačiau nepriklausomybės pradžioje Latvijos nacionalistai ėmėsi ryžtingų priemonių, kad išsaugoti vietinę finougrų tautą. Dabar lyvių kalbos mokoma Latvijos universitete. Tradicijos ir papročiai puoselėjami ir perduodami negausios (apie 2000) lyvių palikuonimis save laikančios bendruomenės.

Kolka
Mikeltornis. Nori pažvelgti į Baltijos pakrantę iš aukštai ir padaryti gražių kadrų? Siūlau atvykti į Mikeltornį. Pamatę įspūdingą senovinį švyturį su pravertomis durimis, žinoma pasinaudojome proga ir viduje įrengta laiptine pakilome į viršų. Iš viršaus atsivėrė pritrenkianti panorama – žydra Baltijos jūra, balta puraus smėlio kopų pakrantė ir žalias ošiantis pušynas! Tai ir simbolizuoja lyvių vėliavos spalvos.
Kitas įžymybė – baltasis Oviši švyturys, taip pat yra netoli. Jis pastatytas dar 1814 metais, yra seniausias Latvijos jūrinis statinys.

Mikeltornis
Irbene. Tai rusų okupacijos metais įslaptinta teritorija, kurioje stovi aštuntas pagal dydį pasaulyje ir didžiausias Šiaurės Europoje radijo teleskopas. Kodinis objekto pavadinimas RT-32 reiškia, kad pilnai valdoma teleskopo parabolinė antena yra 32 metrų skersmens. Įspūdingas pabūklas, kaip manoma naudotas šnipinėjimo tikslais. Važiuojant link teleskopo, atvykėlius pasitinka niūrus, apleistas ir tuščias bazės tarnautojų miestelis. Iki 1993 metų apie slaptą rusų radiolokacijos centrą „Zviozdočka“ nieko nebuvo žinoma. Teritorija buvo saugoma ir paslėpta miške nuo pašalinių akių, kol okupantai nepasitraukė.

Irbenes radio teleskopas RT-32
Vaizdinės medžiagos iš vaiduoklių miesto rasite čia. Jei važiuosite iš Ventspilio į Kolką arba atvirkščiai, nepraleiskite progos trumpam sugrįžti į praeitį ir pamatyti šią unikalią vietą.

Velnio krėslas . Tiems, kam patinka akmenys ale Puntukas, turėtų sudominti Grižu velna benkis. Vienu gražiausių Latvijos akmenų laikomas 3.5 m aukščio ir 17 m ilgio krėslo formos apsamanojęs akmuo randasi tarp Ventspilio ir Popes. Mums, dažnai keliaujantiems kalnuose, akmuo įspūdžio nepadarė.

 Grižu velna benkis
Usmos ežeras. Tai populiari rekreacinė vieta, kur galima pailsėti, užsiimti vandens sportu ar kitaip įsimintinai praleisti laiką. Ežere yra vienintelis Latvijoje būrinių laivų uostas vidaus vandenyse, Moricsala gamtos rezervatas, medinis apžvalgos bokštas, keturačių trasos. Mus taip pat sudomino senosios Usma kapinės su varpine. Ežeras gerai žinomas dėl didžiausios Latvijoje Viskūžu salos. Apylinkės labai dosnios gamtos gėrybėmis. Miške matėme augančias voveraites ir gausias mėlynių plantacijas. Ieškodami kelio iki apžvalgos bokšto, persimetėme keliais žodžiais ir su vietiniais grybų, uogų ir vantų prekeiviais, kurie prekiauja šalia kelio.

Usmos kapinės

Engurės ežeras. Tarp Engurės ir Mersrago, visai šalia Baltijos telkšo didelis ir seklus vandens telkinys. Engurės ežeras panašus į lietuviams gerai pažįstamą ir žuvingą Papės ežerą. Jis tūrėtų sudominti pirmiausiai žvejus ir mėgėjus keliauti gamtoje pėsčiomis, nes yra keli pėsčiųjų takai. Dėl plačia juosta nendrių apžėlusio vandens ežeras netinkamas mėgėjams pasimaudyti. Geras būdas apžiūrėti ežerą – vienoje iš bazių (yra abiejose ežero pusėse) išsinuomoti valtį. Ežerą juosia 140 ha pakrantės pievų užimantis Engurės ežero nacionalinis parkas.
Nuo Berzciems veda poros kilometrų žvyrkelis, nuo kurio link ežero vingiuoja vienintelis Baltijos šalyse orchidėjų takas. Rašo, kad šių gėlių čia galima aptikti 22 iš 32 Latvijoje augančių rūšių.
Aplink ežerą yra įrengti trys paukščių stebėjimo bokšteliai. Teigiama, kad čia galima sutikti visas Latvijos rastas migruojančių paukščių rūšis. Taip pat keletą nykstančių paukščių iš raudonojo sąrašo.
Gamtos parke natūralioje aplinkoje laisvai ganosi daugiau kaip 30 galvijų rūšių. Tarp jų – ant išnykimo ribos esančios itin retos Mėlynosios Latvijos karvės. Jas galima pamatyti Mersrago pakrantėje. Atvykę nuo Berzciemio, prie paukščių stebėjimo bokšto pamatėme tik besiganančius gražuolius arklius.Engurės valčių bazė
Be minėtų vietų šioje kelionėje viešėjome Talsi ir Jūrmaloje. Jokių išskirtinių objektų nelankėme, todėl informacijos nebus.

MAISTAS

Pajūryje skaniausias maistas – kūpinatas zivis. Kuržemė – tikras rojus žuvų gurmanams. Visą asortimentą vargu bau išeis paragauti. Degustavome fantastiško skonio ešerius, lynus, plekšnes, lašišą, vilkažuvę, karpį, jūrines nėges (nesu tikras, nematyta žuvis panaši į mažą vėgėlę žaliais kaulais) ir net vėjažuvę (taip pat žaliais kaulais). Skirtingai nei lietuviškuose kurortuose, žuvį latviai parduoda tokią, kokią patys pagauna. Vasarą neparduoda rūkytų karšių su ikrais, kaip Šventojoje. Jei kaime paklausite žuvies pardavėjos, jums viskas bus detaliai papasakota. Kas iš šeimos narių, kiek ir kur pagauna, kaip rūko. Rengiamos specialios ekskursijos, kurių metu ruošiama žuvis. Ir žinoma, seka degustacija. Dar vienas ypatumas – net ir mažiausiame kioske žuvys sveriamos. Kaina visur – kilogramo, niekur nepardavinėjama vienetais, kaip Juodkrantėje.
Žuvies produkcija gausiausiai prekiaujama Rygos įlankos pakrantėje. Nuo Kolkos iki Ventspilio nematėme nė vienos vietos, kur siūlytų rūkytą žuvį. Didžiausias matytas pasirinkimas – Ragaciema zivju tirgus. Taip pat geros vietos su didele pasiūla – Melnsils ir Kolka. Kainų lygis šiek tiek skiriasi: brangiausia buvo Ragaciems (bet dėl konkurencijos lengva derėtis), žemiausia kaina – Melnsils rūkykloje.

Šalto rūkytomo plekšnės
Parduotuvės veikia ilgai, iki 22 valandos, be išeiginių. Kurortiniuose miesteliuose jų yra didesnių ir mažesnių. Jei minsite su dviračiu, papildomomis maisto atsargomis reikėtų pasirūpinti atkarpose tarp Kolkos ir Ventspilio (Mazirbe yra parduotuvė). Talsi ir Mersrago apsipirkome Lauciene. Galbūt ir Kūlciems yra veikianti krautuvė (neprireikė), matėme tik apleistą veikals. Maisto produktų kainų lygis panašus, kaip pas mus. Kadangi daug ragavom, paminėsiu – skanesnių latviškų ledų yra tikrai pigesnių, nei pas mus (kurie kainuoja virš 3 Lt).
Štai taip atrodė viena iš mūsų vakarienių prie jūros.

Užeigų pakeliui yra nemažai, ypač artyn link Jūrmalos, kur didesni turistų srautai. Nevalgėme nė vienoje, todėl rekomendacijų neturime.

KEMPINGAI

Per kelionę buvome apsistoję tikt viename kempinge Kolkoje. Kitur palapinę statėme laukiniame Baltijos pajūryje. Su dviračiu lengva rasti nuošalią vietą. Kai kur yra įspėjančių ženklų, kad stovyklauti draudžiama. Mes tai darome sąmoningai ir atsakingai: gamtai nekenkiame, paliekame tik pėdsakus.

Laukinis kempingas

Pateikiame keleto kempingų, kuriuos matėme pakeliui sąrašą.
Abragciems.Finierio puikiai atrodantis, nepigus kempingas.
Mersragas. Saulės kempingas važiuojant lik rago, dar vienas yra rage, prie švyturio.
Kolka. Kempingas, kuriame buvome apsistoję, yra prieš miestelį (važiuojant nuo Mersrago). Iki Kolka centro apie kilometrą. Palapinė – 3 latai. Yra stalai su suolais, tinklinio aikštelė, jūra už poros minučių. Kempinge yra rūkykla, galima nusipirkti šviežiai rūkytos žuvies.

Kolkos kempingo nuoroda
Ūši kempingas Kolkoje nesužavėjo aplinka.
Vaide kempingas pasirodė labai jaukus. Nenakvojome, bet rekomenduojame.
Mazirbe
Mikeltornis

Parašykite komentarą