Nutrinti pirštai ir greita aklimatizacija

Ką gi įdomaus galima nuveikti kaborių Palangoje Chamonix? Daug ką, ir to patvirtinimas – marios čia atvykusių turistų. Nuo siauraakių japonų, matančių pasaulį per savo kameros akutę iki profesionalių sportininkų, alpinistų, dviratininkų, baidarininkų, parasparnių mėgėjų, kalnų bėgikų. Tačiau palikime šiuos outdoor malonumus kitiems. Mūsų su Skaiste tikslas – greita ir efektyvi aklimatizacija prieš Matterhorną.

Idėjų ir galimybių aklimatizuotis – kiek tik nori. Viskas priklauso nuo piniginės storio. Pasiekti kalnų viršūnes ar ledyną iš Chamonix paprasta. Tiek keltuvų aplink dar nemačiau. Tačiau toks variantas mums netiko. Ne tik dėl religinių įsitikinimų ir kainų. Turime pratintis kilti aukštyn su svoriu ant kupros. Juk tai ir yra alpinizmo prasmė – kopti į kalnus ir temptis reikalingą turtą kuprinėje.

Švedukas gyveno Chamonix visą vasarą, todėl patarimo kreipėmės į jį. Kai kalba pasisuko apie patekimą ant ledyno savo chodu, variantų stipriai sumažėjo. Pasirinkome Le Tour kaimelį ir kelionę į Albert’s Premier Hut. Ir neprašovėm!

Atidardėjom su boruže į Le Tour. Čia laukė du siurprizai. Chamonix neįsigijom kalnų žemėlapio, kaimelyje jo deja neparduoda. Keltuvo operatorė paaiškino, kad takas populiarus ir aiškus. Antras siurprizas ne toks malonus – kalnų batuose pasigedau padukų su liežuviais. Ot žioplys. Po sezono išvalęs savo Makalu batus neįdėjau… O tai grėsė nudrožtomis kojomis ir žiauriu diskomfortu.

Prikrautos kuprinės ant pečių, aš su patiunintais Makalu (tiko padukai iš sportbačių Salomon), raunam į trasą. Saulė pasiekė zenitą, kepina atsakančiai. Kelias iki huto matuojamas keturiom valandom. Yra ir kitas trumpesnis bei statesnis takas, bet jo atsisakėm. Buvo neaišku, kokiu greičiu su tokiais batais vilksiuosi.

Kylant aukštyn vaizdai vis keitėsi, panorama gražėjo. Kas valandą darėm sustojimą, stotelėmis pasirinkdami pakeliui esančius šaltinius. Pakeliui jų trys, išsidėstę idealiais atstumais. Malšinom troškulį šaltu kalnų vandeniu. Paskutinė atkarpa buvo sunkiausia, gražiausia ir greičiausia. Vaizdai pasakiški. Netikėtai Alpėse  atradom europietišką Perito Moreno variantą!

Pasiekėm hutą pačiu laiku. Tik laiko klausimas, kada užkliuvę už kalnų švininiai debesys pravirkdys dangų. Švedukas minėjo, kad šalia gausu aikštelių palapinei. Išsirinkom idealią, tokios kalnuose dar neteko matyti. Kitų palapinių nesimatė. Prasidėjo lietus ir vakarienės persikėlėm į hutą. Kai patikrinom kainas, iš karto atsirado apetitas atsineštam maistui.

Apie palapinę įrengėm drenažo sistemą, kad vanduo nesikauptų. Naktį prasidėjo masinis kalniečių judėjimas. Gidai vedė grupes. Kaip susitarę, visi ėjo pro palapinę, žvangindami alpinistines geležis. Prašvitus išsibudinome ir mes.

Po nakties 2750m galvų neskaudėjo. Papusryčiavom ir išėjom ant ledyno. Konkretaus tikslo neturėjom. Ketinom praleisti dieną aukštyje ir po pietų leistis žemyn. Prisiminėm, kaip organizuoti saugą, darbą su virve ir katėmis. Judėdami ant ledyno stebėjome, kaip kitos grupės jau leidžiasi. Sniegas vis labiau tižo ir lipo prie kačių, buvo sunku judėti. Praėjome daug atsivėrusių plyšių.

Leidžiantis nuo perėjos tik per plauką išvengiau nemalonumų. Aplinkui plyšių nesimatė, todėl ėjome nesusirišę. Staiga bac ir prasmegau. Po kojomis nejaučiu pagrindo, ten didžiulė praraja. Nuo didesnių nemalonumų išgelbėjo kuprinė, gerai kad ji buvo pas mane. Skaistė apėjusi plyšį ištraukė. Po šio netikėto incidento jau ėjome susirišę.

Stovyklavietėje netoli palapinės sutikome atėjusių į kalnus pabimbinėjati žmonių. Pavalgėm, susipakavom ir išsiruošėme žemyn. Kaip ir kiekvieną vakarą, tikimybė po karštos dienos gauti lietaus išliko didelė. Laiko veltui negaišome.

Nusileidimas buvo tragiškas… Jei tiuninguoti batai kopti į viršų didelių problemų nekėlė, tai žemyn kiekvienas žingsnis buvo per kančias. Jausmas toks lyg kas su plaktuku per kojų nykščius plotų. Tariau ate kojų nagams ir sukandęs dantis nešiau kudašių žemyn, kol artėjantis lietus neprigavo.

Nusileidus pasiekėm boružę, po kurios vairu gulėjo NorthFace šlepetės. Valio, išsigelbėjimas! Cypiančiais stabdžiais nusileidom iš Le Tour į Chamonix. Ten laukė susitikimas su Julium, vakarienė ir vynas. Aklimatizacija įvyko!

Susiję įrašai:

įžanga – 5000km aplink Alpes su boruže

I dalis – Chamonix – kalniečių Palanga!

Parašykite komentarą