Žymų Archyvai: ant ratų

Iš Laoso į Belgiją per Australiją dviračiais. Couchsurfing svečiai

Penktadienį vakare užsuko neeiliniai couchsurfing svečiai. Dėl to teko pakoreguoti savaitgalio veiksmų planą ir parvykti į Molėtus… kur iš Kupiškio atvyko du dviračius krepšiais apsikrovę keliautojai. Molėtai jiems tapo tarpine stotele kelio atkarpoje tarp Rygos ir Vilniaus. Tiesa, tai tik kapeikos lyginant su daugiau nei 11 tūkstančių kilometrų, numintų Pietryčių Azijoje. Savo kelionę dviračiais Xavieras ir Eline pradėjo pernai metais Laose![singlepic id=60 w=650 h=431 mode=watermark float=center]

Medicinos studentė Eline iš Amsterdamo nuo 2009 metų blaškėsi po Aziją. Pernai rudenį Vietname ji sutiko kelionių skonio ragavusį Xavierą iš Paryžiaus. Ši pažintis pakeitė abiejų jų gyvenimus. Būdami Laose, jaunuoliai nusipirko dviračius ir pasinėrė į naująjį nuotykių sūkurį. Skaitykite toliau

Neries regioninis parkas rudens spalvomis

Savaitgalį buvo aplankytas Neries regioninis parkas. Prasinešėme su dviračiais, aplankėme praktiškai visus sąrašo objektus. Labai smagiai prabėgo laikas, oras buvo fantastiškas. Mėgavomės rudenėjančios gamtos apdarais. Tikslaus kilometražo nefiksavau, pramynėm apie 30km per kelias valandas. Parkas puikiai įrengtas, daug stovyklaviečių ir prie visų praktiškai lankytinų objektų po informacinį stendą. Pagarba Kaišiadorių savivaldybei, ar kas ten atsakingas už parko priežiūrą.

Parke iš gelmių išbėga keletas šaltinių. Du jų pažymėti žemėlapyje. Beje, vanduo žymiai skanesnis šaltinyje prie nuo Kragžlių pilkapyno. Kelios užfiksuotos akimirkos žemiau.

Alandai VII diena – privati valda

Ryte taip užkaitino saulutė, kad norom nenorom turėjom pabėgti iš sapnų pasaulio. Virti pragaro katile – nei romantiška, nei ekstremalu. Priverstinis skudurų nešimas iš palapinės kartais būna žiaurus. Jei norite ilgiau ryte snūduriuoti, išsirinkite tinkamą palapinei vietą. Tinka aikštelės rytinė pusė prie medžių ar krūmų, tik ne vakarai ar kempingo vidurys.

Kadangi iš pragaro katilo netikėtai išsigelbėjome, tai kitas išbandymas buvo sauna. Lootholma kempinge saunos rytinis seansas tęsiasi nuo 7 iki 11 valandos. Valandėlę pasikaitinę ir pamirkę ežere, jautėmės daug gaivesni. Po pusryčių susipakavome daiktus ir paskutinį kartą išsitraukėme į trasą dviračius. Skaitykite toliau

Alandai VI diena – šiandien kimba

Iš ryto pasitiko lietus, kėlėmės vėlai. Ką veikti per lietų, kai niekur neskubi? Žinoma miegas – vienas iš geriausių užsiėmimų. Pusryčiavome kartu su „trolių mumių“ šeimynėle. Taip praminėme kempinge apsistojusius suomius: tris storulius broliukus ir ne ką kūdesnę jų mamytę.

Labai norėjau paskutinį kartą Alanduose pažvejoti ir sugauti pietums žuvies. Planas pavyko. Žuvys kibo taip, kad paleidinėjau didesnes nei po 100g. Ešeriai dieną nekibo, pagavau tik du. Po tiltu srovėje maitinosi labai daug kitų žuvų. Bet jos maitinosi vabzdžiais ir siūlomus dirbtinius masalus ignoravo. Labiau už blizges jos domėjosi švino gabalu prieš sukriukę. Ir jį atakuodavo! Skaitykite toliau

Alandai V diena – skersai išilgai

Negaliu pasakyti, kad Alandai išvažinėti skersai išilgai. Tačiau ši dienelė smarkiai prisidėjo prie to, kad pervažiavome beveik pusę Alandų savivaldybių – 7 iš 16. Prieš devynias kempinge – nė gyvos dvasios! Rasa, visi miega. Bet saulutė taip įsiplieskė, kad išvijo iš palapinės.

Pusryčiams viriau žuvienę iš vakar keptų grilyje žuvų… Nors žvejyboje praleidžiu mažai laiko, tikra jėga kai pagautos žuvies lieka ir kitai dienai (vakar baigėm kepto lydžio likučius). Buvo labai skanu ir vos tilpo. Net „ant puodo“ prireikė antrą kartą pritupti. Laukė dar viena ilga ir karšta diena, o balastas visai nereikalingas.

Dienos tikslas buvo pervažiuoti didžiausią Alandų salą. Ir išsineždinti iš jos keltu. Tuo pačiu maršrutu kaip vakar važiuoti būtų neįdomu. Taigi, nusitaikėm į Lumparland uostą Langnas (kad šie pavadinimai kam nors būtų naudingi, vėliau prie kiekvienos dienos įkelsiu googlemaps fragmentą su nuvažiuotu maršrutu). Iki uosto – daugiau nei 60km ir 5 valandos jiems įveikti. Šį kartą pasilikome valandėlę rezervo. Vėlavimas į keltą reikštų dar vieną nakvynę didžiausioje Alandų saloje. Negaliu sakyti, kad čia labai patiko. Per daug triukšmo, turistų, intensyvus eismas. Skaitykite toliau

Alandai III diena – nuo kelto iki kelto

Nors mėgstame niekur neskubėti ir išsimiegoti, šiandien atsikėlėme anksčiau. Keltas iš Brando salos uosto Torlsholma išplaukia 12:10, o iki jo virš dešimt kilometrų kelio. Kol Skaistė darė pusryčius, aš kūrenau židinuką ir paruošiau didesnę lydeką kepimui. Keturi dideli gabalai kepė ilgai, bet iškepę atrodė fantastiškai. Kas sakė, kad didelės lydekos neskanios? Duokit man, iškepsiu taip kad pirštus nugraušit! Nors taip ant žarijų žuvį kepiau bene pirmą kartą, kulinarinis šedevras pavyko puikiai.

Kol buvau užsiėmęs židinio kūrimu, stebėjau nerealų pasirodymą. Priešais mane leidosi lėktuvas… visiškai šalia, nutūpė ant vandens! Vietoj ratų pas jį buvo slidės. Prasukdamas tarp salos ir manęs garbės ratuką, milijono vertas kadras nušluostė nelaimėliui nosį. Fotikas ilsėjosi kažkur palapinėje… Skaitykite toliau

Alandai II diena – suomiški kempingo pribumbasai

Apie Alandus informacijos iš anksto nerinkau, buvau tik perskaitęs du kitų dviratininkų pasakojimus (juos rasite čia ir štai čia). Išankstinis sumanymas – visą kelionę organizuoti ekspromtu, per daug nesiruošiant. Taip nuotykis įgaus daugiau natūralių spalvų ir galimų posūkių. Ir dar svarbiau tokioje kelionėje neatsiriboti nuo laisvės pojūčio. Nuostabu, kai jis  nuolat lydi! Kur važiuosime rytoj sugalvodavome dienos pabaigoje, pasvėrę galimus variantus.

Kustavi – mažas kurortinis miestelis, esantis tokio paties pavadinimo saloje. Tai paskutinė stotelė Suomijoje. Nemenką įspūdį padarė vien atvykimas čia. Reikėjo važiuoti per kelias salas tiltais, o į Kustavi salą tiltas aukštai pakilęs virš vandens, daugiau nei pusės kilometro ilgio! Suomiška gamta ir aplinka tokia, kad iš karto pasijutau kaip nacionaliniuose žvejybos ypatumuose. Labai panašu, kad keli filmo epizodai filmuoti Suomijoje. Skaitykite toliau

Kalymnos IV diena – ant ratų

Šiandien vėjas toks, kad Džeksono šukuoseną per kelias akimirkas paverstų Džeimso Brauno. Nusprendėm, kad vaikščioti užteks! Atėjo laikas sėsti ant ratų. Pasirinkimai šiuo klausimu Kalymnos yra trys: nuomotis boružę (mažalitražį mašiniuką), pyrdą (motorolerį – scooter’į) arba MTB (kalnų dviratį). Pasirinkome dviratukus. Juos Masouri (kaborių kaimelis, kuriame apsistojome) nuomoja dvi kontoros. Nė viena dviračių neturėjo su bagažinėm, tai nuomojom kur pigiau (4 eurai parai).

Kalymnos šalia kelio įrengtos poilsio aikštelės

Dviračiai noname, tokie padorūs trantai. Padangos apynaujės, stabdžiai puikūs, bėgiai persimetinėja gerai. Daugiau nieko ir nereikia. Skaitykite toliau