Žymų Archyvai: Cusco

Lost Latinos V. Slaptas kelias į Maču Pikču

Kaip jau užsiminiau, 2016 metų BlogmOre.LT nuotykiai Pietų Amerikoje prasidės Peru. Lost Latinos projekto dalyvių laukia legendomis apipintas maršrutas. Visai neabejoju, kad Pietų Amerika pakankamai greitai taps nuotykių mėgėjų iš Lietuvos dažnesne kryptimi. Norėdami ir mes prie to prisidėti, naujokams paruošėme nematytą neregėta turą po Peru išskirtinio grožio vietas. Antras pagal dydį Peru miestas Arequipa ir giliausias Pasaulio kanjonas Cotahuasi (3354 m), senoji inkų imperijos sostinė Cusco ir be abejo kalnų žygis į Maču Pikču slaptu džiunglių keliu, garsiosios fesh-fesh smėlio kopos šalia vyndarių sostinės Ica ar laukinės gyvūnijos salos Islas Balestas Ramiajame vandenyne. Tai nuotykis su kokybės ženklu, kurio akimirkas prisiminsi visą gyvenimą. Garantuotai. Žiūrim!

Slaptas Kelias į Maču Pikču

Skaitykite toliau

Lost Latinos II etapas. Salkantay trekas į Maču Pikču

Maču Pikču – tai ne tik Peru, bet ir visos Pietų Amerikos turistinis topas. Kiekvieną dieną šį magišką senovės inkų miestą aplanko tūkstančiai turistų. Kad pamatyti vieną iš septinių naujųjų Pasaulio stebuklų prireiks ne tik plačiau atverti piniginę, bet ir tam tikrų žinių. Maču Pikču kompleksas apsuptas aukštų, vešlia augmenija apžėlusių kalnų. Ten nėra kelių automobiliams, ten neplaukia laivai ir neskrenda lėktuvai.

Jei ketinate aplankyti Maču Pikču, jums pirmiausiai prireiks atvykti į buvusios inkų imperijos ir Peru turizmo sostinę Cusco. O tada, pasirinkus vieną iš aprašytų būdų, atvykti į Aguas Calientes – turistinį miestelį šalia Maču Pikču komplekso. Paprasčiausias būdas pamatyti maču Pikču ir užsidėti pliusą – sėsti į traukinį, už kurį teks pakloti ne vieną ir ne dvi šimtines. Ieškantys pigesnio būdo turi aukoti laiką ir visa dieną kratytis aplink kalnų masyvą nusidriekusiais serpantinais maršrutiniais autobusais, collectivo (mikroautobusais) ar taxi. Trečiasis būdas, susilaukiantis vis didesnio populiarumo – keliauti į Maču Pikču vienu iš kelias dienas trunkančių trekų.

Skaitykite toliau

Kelionė, pakeitusi ne tik gyvenimą. Komplikuotas kelias į Cusco ir pažintis su indėnų šeima

Autobusas į Cusco pasitaikė ne tik brangus, bet ir nerealiai komfortabilus. Didžiuliai odiniai foteliai transformavosi į lovas. Nepaisant viso to komforto, sutinkamo tik ilgųjų skrydžių metu, Skaistę užsupo naktinis važiavimas serpantinais. WC jai tapo geriausiu draugu, gerai kad durys buvo prie pat „lovos“. Visą naktį pykino ir dar vieną nabagę. Tuliko duris jos abi varstė pamainomis. Autobusas ropštėsi vis aukštyn, nuo aukščio skaudėjo galvą. Švintant pro langą įžiūrėjau sniego lopinėlius, švytinčius ant perėjos.

8 valandą ryto autobusas sustojo, ir įjungęs atgalinę pavarą, pajudėjo atgal. Kelią užvertė purvo ir didžiulių akmenų nuošliauža. Iš abiejų pusių vis didėjo autobusų ir vilkikų eilės. Situaciją komplikavo tai, kad po ilgų liūčių nuo stataus šlaito vis byrėjo nauji akmenys ir šliaužė purvas. Apvažiavimo nebuvo, kitoje pusėje – kilometrinis skardis ir apačioje šniokščianti upė. Todėl šoperiai buvo priversti ieškoti išeities! Kolektyvinėmis pastangomis vyrukai nuo kelio nurideno smulkesnius akmenis, kad atsirastų tarpas pravažiavimui. O stambesnius, apsukus virve, pajudino tik sunkvežimis. Pirmenybė išbandyti pravažiavimą teko mūsų autobusui. Nepasakysiu, kad buvo labai ramu stebėti, kaip lėtai autobusas brovėsi per akmenų ir purvo užkardą.

Skaitykite toliau