Žymų Archyvai: laipiojimas uolomis

Chamonix – kalniečių Palanga!

Šamony. Neprisimenu, kada pirmą kartą išgirdau šitą pavadinimą. Prisimenu tiek, kad tai buvo žieminėje Zeleno pleso Tatrų chatoje. Dar labiau nustebau sužinojęs, kad Šamony rašosi Chamonix. Nieko sau, pusė raidžių neatitinka! Kiekvienam alpinistui šio miestelio pavadinimas turi būti žinomas. Būtent Chamonix daugiau nei prieš 150 metų prasidėjo alpinizmo raida. Dažnam miestelis žinomas ir kaip aukščiausio Vakarų Europos taško Monblano papėdė. Čia atvyksta ir apsistoja kopiantieji į kalną.

Visą rytą ramybės nedavė telefonas. Koks velnias jam užėjo… kai taip norisi sapnuoti? Antras skambutis privertė mobilų paimti į rankas, nespėjau atsiliepti. Pamačiau tik, kad numeris neatpažintas. Trečias bandymas prisiskambinti buvo sėkmingas. Julius kėlėsi keltuvu link dienos maršruto ir dėstė savo planus. Skaitykite toliau

Kalymnos paskutinė diena – Kos oro uostas

Kas galėtų pagalvoti, kad kompiuteris Graikijoje vis dar retas svečias. O taip, situacija Kalymnos primena tuos laikus, kai Lietuvoje vyriausybė nebuvo nusprendusi gražinti 33% mokesčių. Vien dėl šio įstatymo galima būtų girti šalį valdžiusius politikus. Jei ne paskatinimas kompiuterizuotis – ko gero sėdėtume kompiuterinio raštingumo antikos amžiuje…

Susirasti veikiantį spausdintuvą – tolygu neįmanomai misijai. Jų saloje vos keli. Ir dauguma – sugedę. Arba dėl kokių nors priežasčių jais pasinaudoti neįmanoma. Skrydis 11val iš Kos oro uosto, o mes dar neturim atsispausdinę bilietų. Ką daryti?

Skaitykite toliau

Kalymnos XVI diena – last day in Telendos paradise

Gyveno kartą viename rusiškame multike papūga vardu Kieša. Išmokusi iš televizoriaus frazę, ji klausdavo – „А вы были когда нибудь на Таити?“ Taityje ir aš nebuvau, bet po sekmadienio galiu drąsiai bet ko paklausti – o jūs kada nors buvote Telendos? Atsakymą aš žinau…

Dažnam Kalymnos gyventojui ar kaboriui Telendos vardas girdimas kasdien. Myrties, Masouri ir Armeos kaimukai keliasi ir užmiega su vaizdu į šį nuostabų atviruką . Taip ir mes dvi savaites grožėjomės tobulais salos kontūrais. Rytais pusryčiaujame balkone, ganydavome akis po debesis ir jūrą, supančius Telendos. Vakare palydime saulę, prieš sutemas greitai besislepiančią už salos ir nudažančią tolimus žydrus tolius raudonai. Tai kiek galima į ją žiūrėti, reikia ten plaukti! Juolab kad šiandien – paskutinė proga tai padaryti. Skaitykite toliau

Kalymnos XV diena – Rock Camp idėja

Tingusis šeštadienis, taip galima pavadinti. Ir tylusis, nes Skaistė nekalbi šiandien. O baisulinis vėjas išūžė galvą. Visą dieną jaučiu ramybę, priešpaskutinė diena ir jaučiu kelionės sumanymus įgyvendinęs.

Dvi savaitės Kalymnos panašios į dvi savaites, praleidžiamas ledinėje Norgėje. Galvoje vartosi idėja surengti čia Rock Camp‘ą. Geresnę vietą tam rasti būtų sunki užduotis. Įsivaizduokite… ryte nereikia anksti keltis, po pusryčių – laipiojimas ir dažni žvilgsniai į jūrą, kur ilsitės po produktyvios dienos, soti graikiška vakarienė, po kurios – pasisėdėjimas bariuke ir socializavimasis su kaborių bendruomene. Saloje yra viskas, kad išvengti rutinos. Atsibodo laipioti – sėdai ant dviračio, pyrdos, lendi į urvą ar varai patrekint, užkniso sala – plauki į kitą, neskanus maistas – valgai kitą, gaminiesi pats. Dėl rutinos namus keičiame į vis naujus kraštus. Todėl atostogų metų labai svarbu turėti alternatyvų pagrindiniam užsiėmimui – tai vaistai nuo rutinos. Skaitykite toliau

Kalymnos XIV diena – the beach

Ryte atsisveikinome su Reda ir Arlondu, jie iškeliavo į Koso salą. Rytoj jų laukia skrydis namo į Lietuvą.

Šios dienos tikslas neeilinis. Visą viešnagės Kalymnos laiką puoselėju mažytę svajonę – išsikepti žuvį laukiniame paplūdimyje. Tiesiog žinau, jei tai padarysim, prisiminimai išliks visam gyvenimui. Ir dar… nerealus jausmas apima išsipildžius svajonei! Netikite? Pabandykite patys sugalvoti naivoką, bet ne kasdienišką dalyką. Belieka tik truputis pastangų įdėti, ir jūsų svajonė išsipildys.

Skaitykite toliau

Kalymnos XII diena – nesėkmių diena

Sveiki vaikučiai ir jų mamytės. Papasakosiu jums istoriją, kaip laipiojant uolomis galima susižaloti…

Išaušo gražus trečiadienio rytas. Niekas net įtarti negalėjo, kad tai bus nesėkmių diena. Buvo šiek tiek debesuota, o saulutė kvietė greičiau sėsti ant pyrdos ir lėkti kuo greičiau prie uolų. Vakarykštė diena buvo nesėkminga tiek man, tiek man, todėl šią dieną degėme noru atsigriebti. „Pirmokai“ irgi veržėsi iš kailio. Arlondas buvo užsidegęs lipti savo penkiukes, tai jie kartu su Džordžu ir nusprendė daryti.

Skaitykite toliau

Kalymnos XI diena – pirmas prakritimas

Organizavome pirmą bendrą projektą palaipioti. Džordžas su Arlondu išsinuomojo pyrdą. Pyrpinom į „Vaiduoklių virtuvę“ – anot guidebook’o vieną iš populiariausių Kalymnos laipiojimo sektorių. Pravažiuodami čia pastoviai matydavome pristatytų pyrdų.

Pyrdos, paliktos prie laipiojimo sektoriaus

Žiauriai įdomi vieta! Bet šį kartą jos privalumai atsisuko prieš mus. Pirmiausiai, tai chebrytė tik atvykusi ir buvo visiškai neaiškus jų lypimo lygis (greidas). Tik su Džordžu kartu kabarojomės ant Ozo uolos.

Skaitykite toliau

Kalymnos X diena – trekingo ypatumai

Šiandien laisva diena. Įrangą palikę namie, pyrpinom su pydra į kitą salos pusę. Kur iki šiol nesilankėm. Kelias vedė per aukštą perėją, kurią smaugiamai pyrdai nebuvo lengva įveikti. Stabtelėjom ant perėjos viršaus, kad atvėstų scooter’io varikliukas. Tuo tarpu mes turėjom laiko iš aukštai pasigrožėti nuostabia Kalymnos panorama. Iš viršaus vaizdas visada atrodo kitaip, nenuspėjamai. Tai viena priežasčių, kodėl taip mylime kalnus.

Ant perėjos stovi aukšta tvora aptverta, moderniai atrodanti bažnyčia. Kelis kartus matėme ją važiuodami link Emporios. Neseniai pastatya, greičiausiai jos ir paskirtis kita. Lyginant su kitomis šimtmečius skaičiuojančiomis bažnytėlėmis, ši atrodė kaip modernus namas, skirtas kažkokioms iškilmėms. Vartai užrakinti, kabėjo kameros, įvesta elektra. Turėjo netgi bokštą su varpais, nuo kurių ėjo virvė iki tvoros. Truktejau virvę ir išgirdom kaip jie skamba.

Perėjos viršuje matoma moderni bažnyčia

Skaitykite toliau

Kalymnos IX diena – žemės drebėjimas

Ryte atsisveikinom su Salvija ir Paulium. Po dviejų savaičių Kalymnos jie ruošėsi skrydžiui į Briuselį. Paliko kelis nereikalingus daiktus, kurių nesivežė. Alyvuogių aliejus ir skalbimo milteliai tikrai pravertė, ačiū jums už tai.

Paulius užsiminė, kad ryte buvo juntamas žemės drebėjimas. Tiesą pasakius, lova mūsų kambaryje judėjo ir be žemės drebėjimo. Anot Pauliaus, nuo požeminių smūgių balkone drebėjo stalas su indais. Taip ir likom nesupratę, kaip tas žemės drebėjimas atrodo…

Vienas iš įdomesnių Kastelli maršrutų

Skaitykite toliau

Kalymnos VIII diena – Salvija ir Paulius

Rytas giedras, nei vieno debesėlio. Ir taip visą dieną. Atsirado prošvaiščių, kad pasisukus  vėjui oras atšils. Antra diena iš eilės, kaip negalime maudytis. Tačiau nusileidome į urvą!

Sėdam ant pyrdos ir lekiam su vėjeliu į jau nužiūrėtą „urvinį“ sektorių. Privažiavime radom pažįstamą baltą pyrdą. Staigmena – ogi Salvija ir Paulius prisitraukinėja prie sektoriaus! Ką gi, labai malonu kad jie savo paskutinę kelionės dieną Kalymnos sumąstė palaipioti kartu su mumis.

Salvija skraido

Pakilome į viršutinę sektoriaus dalį Upper Cave. Lipome penkiukes, šešiukes ir galiausiai „topraupinom“ (lipom su viršutine sauga) porą septyniukių. Abi iš serijos misija neįmanoma. Labai jau rūpėjo pačiupinti, kas tas yra. Viename maršrute spėjome ir pašvytuoti prieš objektyvą. Nušoviau kelis gražius kadrus, kurių labai trūko. Laipiojant dviese, fotografuoti praktiškai neįmanoma – arba lipi, arba saugai. Bet atsiradusią spragą tikėjausi užpildyti kitą savaitę, kai į Kalymnos atvyks pagausėjimas iš Lietuvos. Skaitykite toliau