Traumos žygyje. Kaip greitai susigaudyti situacijoje ir priimti teisingus sprendimus?

Kad ir kaip norime ir stengiamės, kartais žygio metu negalime išvengti traumų. Svarbiausia nepasimesti. Iš tikrųjų, pradžioje pasimeta beveik visi. Todėl svarbu greitai susigaudyti įvykusioje situacijoje. Geriau padaryti ką nors, negu visai nieko.

 

Įvykus traumai, nelaimingam atsitikimui, pirmiausiai įvertink situaciją ir tik paskui pulk gelbėti. Svarbu, kad suteikdamas pagalbą, pats nenukentėtum. Nes tada sužeistajam jau nebepadėsi. Miręs gelbėtojas niekam nereikalingas. O jei nusprendei, kad pagalbos suteikti negali, negaišk laiko ir skubiai kviesk specializuotas pagalbos tarnybas. Tačiau ne visada ir ne visur tai įmanoma.

Ką gali padaryti pats?

  • Įvertink situaciją
  • Iškviesk pagalbą
  • Perkelk nukentėjusįjį į saugią vietą
  • Įvertink traumos sunkumą
  • Suteik pirmąją pagalbą
  • Saugok nukentėjusįjį nuo pakartotinų traumų, sušalimo
  • Jei reikia, vežk į ligoninę

Situacijos įvertinimas. Įvertink ar galėsi pats padėti, atlikti gelbėjimo darbus. Jei ne, kviesk pagalbą.

Pagalbos kvietimas. Paprastai kol esame sveiki, nesusimąstome, kaip reikės pakviesti pagalbą. Bent jau grupės vadas turėtų pasirūpinti kontaktiniais specializuotų pagalbos tarnybų ar kitais informaciniais numeriais. Kad ir kaip nekaltai atrodytų žygis, pakrauta ryšio priemonė (mobilus telefonas) privaloma.

Perkelk nukentėjusįjį į saugią vietą. Tai aktualu jei aplinka, kurioje įvyko nelaimė, vis dar nesaugi. Pavyzdžiui vis dar krenta akmenys, gali kartotis nuošliaužos. Arba tai atvira vėjuota šalta vieta, o pagalba atvyks negreitai. Nukentėjusįjį reikia perkelti į saugią vietą, kur bus galima saugiai suteikti pirmą pagalbą ir laukti iškviestos pagalbos. Taip pat reikia numatyti vietą, iš kurios gelbėtojai galėtų transportuoti sužeistąjį.

Traumos sunkumo įvertinimas. Ne medikui gali būti sunku orientuotis situacijos sunkume. Mąstyti reikia elementariai ir logiškai. Įsivaizduok, kad žmogus nukrito nuo uolos. Matai, kad po traumos jis:[sociallocker]

  • Pašoko, nusipurtė, apsičiupinėjo. Tavo vertinimai: na ir sekasi šitam šmikiui. Tavo veiksmai: vis viena  apžiūrėsi, apčiupinėsi nukentėjusįjį. Gali būti lokalių pažeidimų, kurių jis dar nejaučia, nes adrenalinas po patirto streso vis dar „spaudžia smegenis“.
  •  Pats greitai atsistojo ar atsisėdo. Laikosi už skausmingos vietos. Orientuojasi situacijoje, atsako logiškai į tavo klausimus. Tavo vertinimai: atrodo truputį prisiplojo, bet gyvens, iki vestuvių sugis. Tavo veiksmai: apžiūrėti, įvertinti lokalius pažeidimus. Gal reikia fiksuoti lūžimą, bintuoti žaizdą. Jei sužalotasis negali eiti (pavyzdžiui sužalota koja), pasirūpinti transportavimu.
  • Nesistoja, nesisėda, tačiau  judina galūnes. Į tavo šaukimą atsiliepia. Tavo vertinimai: na taip, prisiplojo gyvatė, bet dar paskutinio  kvapo neišleido. Bet jei nesikelia, gali būti pažeistas stuburas ar dubuo, bus daug vargo. Tavo veiksmai: jei nukentėjusysis pats neatsikelia dėl nugaros, dubens, kaklo skausmo, vadinasi trauma rimta. Paprastai po patirto kritimo šoko  užplūsta adrenalino antplūdis ir žmogus, kelias sekundes dar nejausdamas ateinančio didelio skausmo, stengiasi atsikelti į gynybinę poziciją.  Nesikelia, vadinasi rimta. Bet juda, bendrauja, vadinasi sąmonės neprarado – gaivinti nereikės. Tačiau pagalbą reiks teikti labai atsargiai, transportuoti gulintį, nelankstyti, nesodinti, netampyti, gerai imobilizuoti.
  • Guli, nejuda, nebendrauja, į šauksmus neatsiliepia. Tavo vertinimai: atrodo viskas, amen, arba bus amen jei greit nepasiskubinsiu . Jis gali būti be sąmonės. Tavo veiksmai: kuo greičiau pasiekti nukentėjusįjį. Įvertink, ar jis kvėpuoja: prasek rūbus, žiūrėk ar kilnojasi krūtinė, gali uždėti ranką. Priglausk veidą prie jo nosies ir  burnos, pajausi iškvepiamą orą. Ar plaka širdis: čiuopk pulsą. Tai gali būti ne taip jau lengva. Šaltyje pulso riešo srityje galima ir nepajausti. Bandyk kaklo srityje. Jei yra kvėpavimas, pulsas -nukentėjusysis gyvas. Netampyk, nevartyk, nes gali būti stuburo trauma. Jei kvėpavimas sunkėja, gali būti užkritęs liežuvis. Reikia priklaupti prie nukentėjusiojo, galvos priekyje, rankomis pakelti aukšyn apatinį žandikaulį už kampų (nelankstyti kaklo, jei negalima atmesti kaklo traumos).

  

Iškart pastebėsi kaip aiškiau vyksta sužeistojo kvėpavimas. Transportuoti tokį žmogų teks vėl labai atsargiai. Jei neina aptikti pulso, kvėpavimo, reikia pradėti dirbtinį gaivinimą. Net jei nesi tikras, kad reikia, pradėk.

Kokios gali būti lokalios traumos ir kaip tu gali padėti nukentėjusiam?

  • Sumušimai
  • Patempimai
  • Žaizdos
  • Išnirimai
  • Lūžimai

Visko neįmanoma išmokyti ir  išdėstyti  trumpame straipsnelyje. Svarbiausia teisingai susiorientuoti ir suteikiant pagalbą nepakenkti dar labiau.

Sumušimai. Dar kitaip vadinami gumbai, mėlynės.

 

Sumušta vieta pamėlsta, skauda, susidaro gumbas, patinsta. Atrodytų lyg ir nieko ypatingo, ne pirmas kartas. Bet kartais tai gali baigtis ir prasčiau. Sumušimo vietoje po oda susirenka kraujas, kuris ir nudažo odą mėlynai. Jei jo nedaug ir tinkamai elgsis, jis pats „išsivaikščios“. Netinkamai elgiantis ir esant stipresniam sumušimui, kraujo gali susirinkti tikrai labai daug. Tada jis pradeda spausti aplink esančius raumenis, kraujagysles, nervus. Tai ypač pavojinga rankose ir kojose – gali numirti visi galūnės raumenys. Šešių valandų pakanka, kad galūnės audiniai numirtų negrįžtamai, nes buvo palikti be maisto ir deguonies. Kitas pavojus – susirinkęs viduje kraujas gali supūliuoti. Todėl svarbu suteikti tinkamą pagalbą.

Paskutiniu metu populiaru vartoti anglišką žodį RICE (Rest – poilsis, Ice – ledas, Compression – spaudimas, Elevation – pakėlimas) norint lengviau įsiminti reikalingos pagalbos teikimą. Taigi:

  • Poilsis. Kuo daugiau judi, kuo daugiau dirba raumenys, tuo daugiau patins, susirinks kraujo pažeistoje vietoje. Krūvį reiktų riboti bent 24 – 48 val. Po to pradėti judėti, sportuoti reiktų palengva, nepulti iškarto prie pilno krūvio.
  • Šaltis. Veikdamas į pažeistą vietą šaldo audinius, lėtina medžiagų apykaitą. Tuo pačiu lėtina ir uždegiminių medžiagų, irimo produktų gamybą, išsiskyrimą. Pastarosios medžiagos didina skausmo pojūtį. Vadinasi kuo mažiau jų susidarys, tuo mažiau skaudės. Tai pirmas šaldymo teigiamas poveikis. Antras – tai tinimo mažinimas. Traumuotame audinyje  iš trūkusių, sužalotų kraujagyslių kraujas išsilieja aplink. Šaldant, kraujagyslės siaurėja. O kuo siauresnės jos pasidaro, tuo mažiau išteka kraujo ir greičiau susidaro krešulys.Šalčio poveikis veiksmingas iki 48val po traumos. Šaldyti reiktų po 15-20 minučių su 15-20 minučių intervalais. Taip kartoti apie valandą.  Vėliau galima vėl kartoti. Jei naudoji ledą ar sniegą, nedėk tiesiogiai ant odos, nes gali nušalti. Reikia įdėti į maišelį ir susukti į ploną rankšluostį.
  • Spaudimas. Rekomenduojama naudoti elastinį bintą. Paprastas bintas netolygiai užsibintuoja,  gali įsispausti, greit nusiraito. Bintuojant reikia per daug nesuveržti, kad nesutriktų kraujotaka. Tada gali pradėti tirpti ir tinti pirštai. Bintuojant nauja binto vija turėtų dengti pusę aukščiau užbintuotos. Pats bintas, aišku negydo. Bet minkštai, storai apibintavus sužalota vieta (čiurna, riešas) mažiau juda, mažiau užgaunama, todėl mažiau ir skauda.
  • Pakėlimas. Traumuotą vietą  reikia pakelti aukščiau. Tai mažins tinimą ir atitinkamai skausmą. O kuo patinimas mažesnis, tuo greitesnis gijimas. Rekomenduojama pažeistą galūnę laikyti pakeltą aukščiau širdies lygio. Paprastai šnekant, jei tai ranka, reikia pasirišti po kaklu šaliku, skarele, bintu. Jei koja, sėdėti ją pakėlus ant kėdės, kuprinės. Miegant pasikišti dekį ar pagalvę. Būtina kuo greičiau nuimti nuo pirštų žiedus, net jei patys pirštai ir sveiki, o sumuštas riešas ar alkūnė . Tinimas leidžiasi žemyn ir gali pradėti spausti ar visai nuspausti pirštą. Tada belieka tik nukirpti žiedą, kas ne visada yra įmanoma.

 

Nemasažuok, nemaigyk šviežiai sumuštos, traumuotos vietos. Nenaudok šildančių, kaitinančių tepalų. Tai tik padidins kraujavimą, uždegimą. Pirma para po traumos – šaltis. Po 2-3 dienų jau tinka ir šildantieji kompresai, kai kraujavimas sustojęs. Tai padės liaudiškai tariant, išsivaikščioti uždegimui. Skausmingumas gali išlikti apie savaitę laiko. Per tą laiką mėlynė gali pasikeisti visom vaivorykštės spalvom nuo melsvos, rausvos iki žalsvos, gelsvos.[/sociallocker]

Raiščių patempimai

Raiščių patempimas psichologiškai skamba daug švelniau nei lūžimas. Tačiau neapsigauk. Patempimas gali būti daug skausmingesnis, išoriškai nesiskirti nuo lūžimo ir ilgam išvesti iš rikiuotės. Net patyręs gydytojas negali dažnai atskirti be rentgeno nuotraukos: ar tai lūžimas, ar raiščių patempimas. Dažniausiai patempiami yra čiurnos, kelio, riešo sąnarių raiščiai.

Pradžioje po traumos žmogus dar gali vaikščioti, jei patempimas nėra labai sunkus. Bet vakarop skausmas stiprėja ir pažeistą koją priminti pasidaro neįmanoma. Tinimas didėja ir pats didžiausias išsilaiko 2-3 dienas. Po to jau pradeda mažėti. Skausmas gali varginti po patempimų dar ilgai, iki 2 – 4 savaičių ar net ilgiau. Ir dažniausiai sustiprėja vakare, po didesnio krūvio.

Pirmosios pagalbos metu yra taikoma tie patys RICE principai. Gydant netinkamai, raiščiai gali pilnai neatsistatyti. Gali išlikti nestabilumas. Tada dažnai gali kartotis patempimai. Labai svarbu tokiais atvejais tinkama reabilitacija, raiščių atstatymas ir sustiprinimas. Lietuviškoje medicinos sistemoje labai svarbu pačiam rodyti norą ir iniciatyvą gauti reikiamą apmokymą, reabilitacinę pagalbą. Turite prašyti šeimos gydytojo, kad nukreiptų pas reabilitologą. Netingint galima ir pačiam rasti daug tinkamos informacijos internete. Tik reikia rasti laiko ir motyvacijos užsiimti su savo kūnu.

Įtvarai. Tai aktualu jei anksčiau esate patyrę traumą, jaučiate sąnario nestabilumą, ar lengvai pakartotinai pasitempiate raiščius. Įtvarai būna minkšti užmaunami medžiaginiai  arba  su metaliniais sutvirtinimais.  Paprastai  pakanka medžiaginio. Tačiau nepatartina įtvarų nešioti pastoviai. Nes raumenys, raiščiai po jais aptingsta ir atpranta patys dirbti pilnu krūviu, todėl su laiku dar labiau nusilpsta. Įtvarą reiktų užsidėti tada kai yra padidintas apkrovimas, varžybos, rimta treniruotė, numatoma sunki fiziškai diena.

  

2 komentarai

  1. Saras

    po sumusimu esant kraujavimui audiniuose skausmo negalima malsinti alkoholiu, nes tai praplecia kraujagysles ir didina vidini kraujavima 🙂
    pas mus pagal naujas taisykles pirmas veiksmas turi buti pagalbos kvietimas, o paskui kvepavimo, pulso tikrinimas ir gaivinimas, nes matyt vis tiek skaitoma, kad geriausiai is karto kviesti profesionalia pagalba rimtu atveju, kad netempti laiko, cia bent jau civilizacijoj taip 🙂

  2. Skaistė

    Sveikas Sarai 🙂
    Sutinku su Tavim. Alkoholis aplamai nėra skirtas skausmo malšinimui. Nesigilinant į medicininius terminus jis tikrai skystina kraują. Tas labai akivaizdžiai matosi kai siuvi galvos žaizdą blaiviam piliečiui ir gerokai „įmirkusiam“. Pastarajam net susiuvus kraujas dar veržiasi pro tarpus tarp siūlų ar net pro skylutes, kur buvo įdurta su adata leidžiant vaistus nuo skausmo.

    Dėl pagalbos teikimo eiliškumo pagrinde nulemia situacija. Jei ekspedicijoje ar žygyje be nukentėjusiojo yra daugiau nei vienas asmuo, tai vyksta viskas daug paprasčiau: vienas kviečia pagalbą, kitas ją gali suteikti. Jei yra tik vienas kartu keliaujantis asmuo, vėlgi viską ,manau, lemia, situacija. Jei iš žaizdos kraujas trykšta fontanu, pirmiausia reikia jį sustabdyti, o jau tada ieškoti ryšio priemonės ir reikalingo kontakto. Gaivinimo atveju net aš nesijaučiu turinti visas reikiamas žinias,tokiu atveju kuo greičiau ir operatyviau iškviesti pagalbą ir negaištant pereiti prie gaivinimo būtų teisinga. Bet jei neturi ryšio viskas priklausys tik nuo tavęs.

Parašykite komentarą