Visa tiesa apie nušalimus. I dalis – ruošk roges vasarą!

Pirmoje dalyje apie nušalimus pasakojama apie lokalų šalčio pažeidimą, prevenciją, gydymą, pagrindines klaidas bei šalčio nuožvarbą.  Dar turime pakankamai laiko pasiruošti besibeldžiančiam šaltukui, o žiemai atėjus – jaustis komfortiškai.

Nušalimas – tai žemos temperatūros sukeltas odos ar ir gilesnių sluoksnių pažeidimas.

Šaltis gali stipriai sužaloti jūsų organizmą ar net pasiglemžti gyvybę. Šaltis kenkia lokaliai – galima nušalti pirštus, nosį, pėdas. Šaltis taip pat paveikia ir visą organizmą, jei nuo jo nesate apsisaugojęs. Tai yra hipotermija. Apie tai bus nušalimų II dalis.

Nušalimai, medicinoje vadinami šalčio traumomis, yra gana dažnas reiškinys žiemos pramogų mėgėjų bei alpinistų tarpe. Visi puikiai žinome: kuo aukščiau – tuo šalčiau. Vadinasi, kylant aukštyn, didėja ir nušalimų tikimybė. Todėl su savimi į kalnus reikėtų neštis ne tik pilną įrangos kuprinę, bet ir žinių bagažą. Šios žinios gali padėti susigaudyti kritinėje situacijoje bei priminti, kaip teisingai elgtis žiemą, kad išvengti nušalimų.

Nušalimų riziką didinantys faktoriai

Neapsigaukite, kartais gali atrodyti, kad nėra labai šalta. Prie šalčio poveikio prisideda ir kiti faktoriai:

• Sumažėjęs organizmo atsparumas (nuovargis, išsekimas, kitos ligos). Nusilpęs organizmas nesugeba kovoti su šalčiu taip efektingai, kaip sveikas.

• Meteorologinės sąlygos (drėgmė, vėjas). Organizmas daug greičiau netenka šilumos šaltoje aplinkoje, papildomai dar veikiant vėjui, padidintai drėgmei.

• Netinkama apranga, bloginanti audinių kraujotaką (sušlapusi, ankšta avalynė). Neteisinga apranga gali paspartinti nušalimo traumą, net jei aplinkos sąlygos neatrodys labai pavojingos.

• Nepridengtos kūno dalys (nosis, ausys, pirštai). Nepamirškite jų. Tavo organizmas gal dar ir nejaus rimto šalčio pavojaus. Tačiau žalojantys pokyčiai jau gali prasidėti minėtose tavo kūno vietose.

• Alkoholis. Išgėrus pasidaro šilčiau, tačiau tai trumpalaikis poveikis. Šąlant galūnėse (rankose, kojose) kraujagyslės būna susiaurėję, šiltas kraujas centralizuojamas kūno centre, kad palaikytų gyvybiškai svarbių organų (širdies, kepenų, smegenų) veiklą. Organizmas ruošiasi kovai su šalčiu, ruošiasi kuo ilgiau išgyventi. Alkoholis sutrikdo šį gynybinį mechanizmą, atpalaiduoja susiaurėjusias kraujagysles galūnėse. Šiltas centralizuotas kraujas nuteka į galūnes. Jas sušildo, tada atsiranda sušilimo jausmas. Tačiau taip labai greitai netenkama centrinės sukauptos šilumos. Organizmas nesugeba pakelti ir palaikyti nukritusios vidinės temperatūros. Gyvybiškai svarbūs organai greičiau šąla, nustoja funkcionuoti. Tai jau reiškia ne nušalusius pirštus, o mirtį…

Supraskite teisingai, nebūtina tapti abstinentais. Alkoholis draudžiamas, kai sušalęs žmogus yra stresinėje situacijoje, ilgai išbūna šaltyje žygyje. Grįžus į šiltą stovyklą, galima prasukti kelis ratukus tauriojo gėrimo. Bet jei žmogus stipriai nukentėjęs nuo šalčio, net šiltoje patalpoje būdami neduokite jam alkoholio!

• Rūkymas didina kraujagyslių susitraukimą, todėl dar labiau sutrinka galūnių kraujotaka. Užkietėjusių rūkalių kraujagyslės, esant net normaliai aplinkos temperatūrai, būna susitraukę, susiaurėję. Ir į audinius kojose ar rankose priteka mažiau kraujo, nei turėtų.

Kas vyksta mūsų organizme, kai pradedame šalti?

Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalimo vietoje pradžioje matosi odos paraudimas. Vėliau kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba, oda pabąla. Galima jausti skausmą, sustingimą. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai–gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota. Kraujagyslės siaurėja, lėtėja kraujo cirkuliacija, blogėja audinių mityba.

Kaip suprasti „blogėja audinių mityba“? Pirma: ląstelės pastoviai išskiria medžiagų apykaitos produktus, kitaip tariant, nereikalingas atliekas. Jos pašalinamos esant normaliai kraujotakai. Tačiau nušalus kraujotaka yra sumažėjusi ir nebeatlieka tokios apykaitos, kokią turėtų. Plius, prisideda papildomos toksinės medžiagos, kurios susidaro žuvus, suirus šalčio nužudytoms aplinkinėms ląstelėms. Antra: sumažėjusi kraujo tėkmė nebeatneša tiek deguonies ir mitybinių medžiagų, kiek ląstelės yra įpratusios gauti. Viso to pasekoje audiniai badauja, dūsta ir yra nuodijami. Tai sukelia stiprų skausmą. Oda pabąla, pamėlynuoja. O toliau veikiant šalčiui, skausmas išnyksta. Pasiekiama tokia riba, kai skystis ląstelėje ir aplink ją suledėja. Ir galiausiai ląstelė numiršta. Audiniai apmiršta. Vystosi negrįžtami pakitimai.

Periodai

• Ikireaktyvinis – prasideda nuo galūnės nušalimo momento iki atšilimo.

• Reaktyvinis – prasideda atšylant, sušildžius nušalusią kūno dalį, pasireiškia skausmas. Vėliau išryškėja pažeidimo laipsnis.

NUŠALIMO LAIPSNIAI

I laipsnis. Oda paraudusi, melsva, patinusi, skausminga. Atsiranda paburkimas, niežėjimas. Atšildžius gali likti rausvos dėmės. Po kelių dienų viskas praeina. Išlieka padidėjęs jautrumas šalčiui.

II A laipsnis. Oda taip pat parausta,pamėlsta, patinusi, skausminga. Po 2-3d. nušalimo vietoje susidaro pūslės, pilnos serozinio(gelsvo) skysčio. Aplinkinė oda būna melsva ar rausva. Po 1-2sav. sugyja. Išlieka padidėjęs jautrumas šalčiui.

II B laipsnis. Formuojasi pūslės, pilnos hemoraginio(kraujingo, rausvo) skysčio. Aplinkiniai audiniai pabrinkę, sutrikęs jutimas. Sugijus išlieka zonos su sutrikusiu odos jautrumu.

 

III laipsnis. Be odos pažeidimo vystosi ir giliųjų poodinių audinių nušalimas –nekrozė (audinių mirtis). Tačiau ne iškart galima pasakyti kur audiniai pilnai numirę, o kur dar atsigaus. Net patyręs specialistas dažnai jums nepasakys, kokio tai sunkumo nušalimas Po 2-3 sav. išryškėja demarkacijos riba. T.y.susiformuoja linija tarp gyvybingų ir mirusių audinių, išaiškėja riba ties kuria reikia pašalinti negyvybingus audinius.

 

[sociallocker]PREVENCIJA

Geriausia pagalba, kad išvengti nušalimo, yra tinkama prevencija. Jei jaučiate, kad šąla, apmiršta kojų ar rankų pirštai, neapsigaukite. Nieko nejautimas (tame tarpe ir skausmo) yra rimtas įspėjimas.

Judėjimas. Fizinis aktyvumas palaiko, kelia kūno temperatūrą. Vos pajutę didesnį šaltį pradėkite aktyviai judinti nušalusias vietas. Mindžiokite vietoje, žygiuokite, judinkite pirštus batuose, kol pajausite šilumą. Nesusilaukite to momento kai nebejaučiate pirštų galų. Jei saugote stotyje draugą, lipantį aukštyn, spaudykite virvę rankomis, suspauskite ją pakaitomis tai viena tai kita ranka.

Veidas. Tepkite veidą riebiu apsauginiu kremu ar tepalu. Tai padarykite bent 20min prieš išeinant į lauką. Patartina nešioti medžiaginę kaukę, dengiančią apatinę veido dalį.

Lūpos. Lūpų vazelinas visada turi būti šalia. Taip lūpas apsaugosite nuo skausmingų įtrūkimų ir sumažinsite tikimybę susirgti lūpų pūsleline.

Kelių sąnariai. Pirma – kalnuose dažnai tenka klūpoti ant sniego, ledo. Ypač aktualu, jei užsiiminėjate ledo laipiojimu. Antra – kelio girnelė yra mažiausiai nuo šalčio poveikio apsaugotas kūno kaulas. Nes yra arčiausiai kūno paviršiaus ir padengtas ploniausiu odos sluoksniu. Nešiokite kelių apsaugas. Nebūtina pirkti brangias, puikiai tiks ir iš Maximos sporto skyriaus. Keliai mėgsta šilumą.

Gerkite pakankamai skysčių, šiltų gėrimų. Pakankamai apsirūpinkite maistu, energetinėmis medžiagomis. Nes organizmas ilgai, pastoviai kovodamas su šalčiu, išeikvoja daug energijos. Nusilpęs, pavargęs kūnas greičiau sušąla. Nepamirškite elementarių čiulpinukų. Jų užtenka ilgam, suvilgo gerklę ir galima rasti pagal kiekvieno skonį.

• Visada pasiimkite atsarginę porą sausų pirštinių. Jei esate jautrus šalčiui, įsigykite specialių šildančių pagalvėlių, kurias galima įsidėti į batą ar pirštinę. Gal jie ir brangūs, bet išsaugoti visus pirštus, manau, yra daug brangiau.

PIRMOJI PAGALBA

Pradžioje tikrai neįmanoma pasakyti kokio laipsnio ar sunkumo yra nušalimas. Galima tik daryti prielaidas: kuo ilgiau ir kuo stipresnis šaltis veikė, tuo pažeidimas bus gilesnis. Na nebent nušalusi vieta yra visiškai suledėjusi, ir, stuksenant į kietą daiktą, ji barška. Arba šalčio poveikis buvo pakankamai ilgas (para ar ilgiau), tada jau matosi pūslės, negyvi audiniai.

I laipsnio nušalimas. Jei tai neilgai užsitęsę nušalimas, be ryškesnių išorinių pažeidimų, gali būti kad tai tik pirmo laipsnio nušalimas. Taikykite sekančias priemones:

• Esant vis dar šaltyje, lauke nušalusias galūnes(ypač rankas) galima šildyti užantyje, pažastyse (savo, gelbėtojo).

• Aktyviai judinkit galūnes. Mosuokite. Galite įtempti viso kūno raumenis, kelias sekundes palaikykite taip, atpalaiduokite. Taip kartokite keletą kartų. Raumenų veikla didina šilumos gamybą.

• Duoti gerti šiltos saldintos arbatos.

• Jei grįžote į stovyklą, nušalusią kūno dalį galima atšildyti kambario temperatūros aplinkoje, arba vandenyje (maždaug 30 – 40°C).

• Batus nuo nušalusios galūnės būtina nuimti atsargiai, ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuimti batus be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti. Nes kitaip galite nulaužyti ar nuplėšti pirštus. Aišku lengva taip sakyti, tikras kalninis batas taip lengvai nepasiduos pjaunamas. Nepatingėkite jo išvarstyti, atšildyti, išversti liežuvio, o tada bandykite atsargiai numauti.

• Aprengti sausais rūbais ir šiltai apkloti.

Dažniausiai daromos klaidos

• Nušalusios vietos netrinkite, ypač sniegu, vilnonėmis pirštinėmis. Kai ląstelė sušąla, jos viduje skystis pavirsta į ledo kristalą su aštriais kampais. Patrynus, jie plėšo ląstelės sienelę ir ji žūva. Tai lyg oro balione užšaldyti vandenį, o tada patrynus jis susprogsta. Trynimas sniegu veikia taip pat, tik sniego kristalai čia žaloja ląstelę iš vidaus ir iš išorės. Yra žmonių kurie tvirtins, kad jiems tokios priemonės padėjo. Jei nušalimas nebuvo labai rimtas, ir ląstelės dar nebuvo suledėję, tai tokie gelbėtojai tiesiog sau labai nepakenkė.

• Nereikėtų šildyti pučiant šilto oro, ypač per pirštines. Nes oras šąla, kondensuojasi, virsta drėgme, kuri ledėja, dar labiau didina šilumos netekimą.

• Jokiu būdu nešildykite karštame vandenyje ar virš laužo. Nušalusi vieta yra nejautri skausmui. Jūs tiesiog nepajausite, kad vanduo per karštas ir nudegsite. Dėl sutrikusio odos jautrumo galima sukelti odos nudegimus. Bus padaryta dviguba žala.

• Jei atšildžius atsirado pūslių, toliau teikite pagalbą tokią, kaip esant II – III laipsnio nušalimui.

• Pulti atšildyti nušalusių vietų nereiktų skubėti, jeigu yra tikimybė, kad jos vėl gali nušalti artimiausiu metu ir nebus sulaukta greitos gelbėtojų pagalbos. Antrą kartą nušalimas dar labiau pažeidžia audinius. Pvz.: jei esate atšiauriomis sąlygomis kalnuose, ir nušalote kojų pirštus. Juos atšildę, gausite dar ilgai leistis iki stovyklos ir vėl juos nušalsite. Tada reiktų susilaikyti nuo atšildymo. Gal tai skamba ir nepatikimai, bet taip rekomenduojama remiantis patikrintais faktais. Tačiau patys turite įvertinti situacijos sudėtingumą ir apsispęsti.

Kai nušalusi vieta pradeda dilgčioti, badyti, skaudėti, deginti, vadinasi ji atsigauna. Kuo greičiau tai įvyksta, tuo geriau. Bet tai gali būti labai skausminga.

II – III laipsnio nušalimas. Pradžioje taikoma pirmoji pagalba kaip ir I laipsnio nušalimo atveju. Kai išryškėja gilesnio pažeidimo požymiai, pūslės:

• Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite. Būtina apsaugoti nuo tolesnio audinių žalojimo, infekcijos patekimo į žaizdą. Jei neturite sterilių bintų, tiks tiesiog švarus tvarstis ar drabužis.

• Tepalai. Jei pažeistas odos vientisumas, yra žaizdos, suplyšusios pūslės, netepkite viskuo, kas pasitaikė po ranka. Tepalas turi būti specialiai pritaikytas tepti žaizdoms. Nes kitaip gali alergizuoti, išberti ar net sukerti infekciją, pūliavimą. Kas tinka sveikai odai – netinka žaizdoms.

• Kraują skystinantys vaistai. Kelionėje patogiausia ir realiausia turėti aspiriną. Jis stabdo trombų formavimąsi (kraujo krešuliai, kemšantys kraujagysles). Tačiau dėl aspirino vartojimo nušalimo atvejais medikai neturi vieningos nuomonės. Jo veiksmingumas ir efektingumas, esant nušalimams, nėra įrodytas. Jei nuspręsi vartoti, tai reikėtų po 100 mg kasdien.

• Vaistai nuo skausmo. Skausmas atšylant audiniams gali būti labai stiprus, nepakeliamas. Ir tai gali ilgai trukti.

• Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Tačiau ne visada tai įmanoma padaryti skubiai. Ypač jei esate toli nuo civilizacijos. Ko tokiu atveju būtų galima imtis? Sutvarstytą kūno dalį susukite į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Stipriai nušalusi galūnė turi atšilti pamažu. Turi spėti atsistatyti bendra kūno kraujotaka, turi pakilti žmogaus šerdinė, centrinė temperatūra. Jei per greit atšils pvz. pėda, tada jos atsigavusios ląstelės negaus pakankamai deguonies, maistinių medžiagų. Nes bendra kojos kraujotaka dar pakankamai neatsistatė ir negali pristatyti reikiamų medžiagų. Atšilusios ląstelės tada gali numirti iš bado bei apsinuodyti savo išskirtais toksinais, kurių neišplauna per silpna kraujotaka.[/sociallocker]

Kaip elgtis su pūslėmis žiūrėkite straipsnelyje apie nudegimus.

Pasitaiko sudėtingų situacijų kalnuose, kai nėra laiko galvoti apie kokius tai pirštus ar ausis. Tačiau grįžus į kasdieninį gyvenimą nebus lengva gyventi be jų. Tinkamai pasirūpinkite savimi ir savo kelionės draugais.

 

Atsiprašome, jei tau vaizdinė medžiaga pasirodys per žiauri. Tačiau lemiamu momentu tai padės prisiminti ir laiku griebtis tinkamų priemonių, kad išvengti nelaimių.

 

 

Nuožvarbos

Tai terminas, apibūdinantis ilgalaikį šalčio poveikį odai nepridengtose kūno vietose. Tokiu atveju šaltis gali būti ir nedidelis. Dažnai būna nulinė ar net teigiama temperatūra, kai pučia žvarbus vėjas. Su tuo labai dažnai susiduria žmonės, ilgai dirbantys lauke atšiauriomis sąlygomis: žvejai, kiemsargiai, aukštuminiai darbuotojai, šerpai.

Po ilgesnio buvimo laike, įėjus į vidų, nužvarbusią odą degina, peršti, gali net skaudėti. Pažeista vieta paburksta, išberia rausvais, melsvais plėmais, dėmėmis. Net sušilus, esant teigiamai temperatūrai, išlieka perštėjimas, niežėjimas, dėmės nepranyksta. Tokie, ilgainiui išsivystę pakitimai gali išlikti visam gyvenimui. Oda greičiau pasensta, dažni įtrūkimai, skilinėjimai, negyjančios žaizdelės. Oda pastoviai šerpetoja, išsausėja.

Ką tais atvejais daryti? Kaip jau aukščiau minėta, stenkitės apsaugoti odą. Medžiaginės veido kaukės, kremas, vazelinas, tinkama apranga.Tinkamos pirštinės nebūtinai turi būti storos, jos gali trukdyti dirbti smulkius darbus su pirštais. Apsirūpinkite tam reikalui plonomis, vėją blokuojančiomis audinio (windstopper, windbloc) pirštinėmis. Jos apsaugos nuo žvarbaus vėjo reikiamu momentu.

1 komentaras

Parašykite komentarą