Visuomenė prieš alpinistus I – kodėl jų nesupranta? Alpinisto portretas

Realu tik tai, ką tu pats išgyvenai, iškentėjai, suvokei, kuo pats sugebėjai tapti. Aš ne todėl einu į kalnus ir kopiu į Everestą, kad esu stiprus. Visiškai priešingai. Aš privalau būti stiprus, kad galėčiau kopti į kalnus. Ir aš darausi stiprus, kai einu į juos.

Tai citata iš dienoraščio, kurį žygyje į Everestą 1993 metų pavasarį rašė Vladas Vitkauskas. Kopti ant pasaulio stogo, kad tapti stipriu! Paprastesnį motyvą sunku būtų ir sugalvoti.

Europos stogas Elbrusas

Ant Europos stogo – Elbruso 5621 m.

Dėstyti avių bandai motyvus, kodėl ožkos karstosi po kalnus – bergždžias reikalas. Juo labiau, kad tų bandymų buvo ne vienas. Tačiau sėkmingų – neprisimenu. Todėl vietoj dar vieno laužo kūrimo verčiau pasamprotausiu – kodėl taip yra? Kodėl visuomenė nesupranta alpinistų, kopiančių į kalnus?

ALPINISTO PORTRETAS

Ko tik neprisiklausiau ir neskaičiau apie šį lietuviams mistinį kalnų padarą. Dažnai tai tautos įsivaizduojami nevykėliai savižudžiai, einantys į kalnus už jų, mokesčių mokėtojų pinigus. Prieš kelerius metus ir pats jokio supratimo neturėjau, kaip atrodo alpinistai. Bet mitus dabar paliekam, jiems dar ateis eilė.

Pamenu savo pirmąją išvyką. Pirmas vakaras Kaukaze, atvykome į Tyrnauz kalnų miestą. Nakvojome vasaros stovyklos vaikų sporto salėje, nes negavome viešbutyje vietų. Vaikams vaidinome alpinistus, nes tokiais jautėmės ir bandėme atrodyti kieti. Tačiau ir neįgudusiai akiai buvo aišku, kad esame geltonsnapiai. Tokius veikėjus dabar sunkiai apsiverstų liežuvis vadinti alpinistais. Tas pats, kas besimokančiam vairuoti uždėti šalmą, pasodinti į sportinį bolidą ir pavadinti ralistu.

Ant Yrik Čato perėjos. Fone Elbrusas

Pirmoji išvyka į kalnus. Fone – Elbrusas.

Taigi, pirmiausiai apibrėžkime, kas yra alpinistas. Tarkime, kad tai asmuo, kuris atostogų metu keliauja į kalnus ir naudodamas alpinistinę įrangą, kopia į kalnų viršūnes. Dažniausiai kartu su kitais alpinistais, organizuotoje grupėje. Bet yra ir pavienių kopėjų. O kad būtų lengviau tokį asmenį identifikuoti visuomenėje, sukursiu Lietuvos alpinisto socialinį portretą.

40 metų vidutinio sudėjimo vyras, sukūręs šeimą, turi du vaikus, baigęs aukštąją mokyklą, dirba tarnautoju, moka dvi užsienio kalbas, per metus atostogauti du kartus keliauja į kalnus (vasarą į ekspediciją ir žiemą slidinėti). Palaiko gerą sportinę formą, savaitgaliais ir po darbo važinėja dviračiu, o žiemą slidinėja. Dalyvauja ištvermės varžybose, mėgsta fizinį darbą.

Atitinkantį šį aprašymą 80% turiu ne vieną ir ne du bičiulius. Žinoma, alpinistų yra ir visiškai nepanašių į mano sukurtą portretą. Tačiau manyti, kad tai yra kažkoks asocialus asmuo, kurio venomis teka adrenalinas, yra visiška nesąmonė. Būsiu labai dėkingas, jei tokį asmenį įvardinsi. Nors vieną, prašau!

VISUOMENĖS SKIRSTYMAS

Dabar laikas pažvelgti į kitą barikadų pusę. Nes be to nustatyti nesupratingumo priežastis – niekaip. Aldas Baltutis geriausiame savo straipsnyje padalino visuomenę į dvi dalis: tuos kurie lipa į kalnus, ir tuos, kurie pirmųjų nesupranta. Aš pasirinkau šiek tiek kitokius kriterijus. Visuomenę pagal alpinistų supratimą suskirsčiau kitaip: į du kraštutinumus ir viduriuką.

Pirmoji viršūnė

1. Saviakai. Tai asmenybės: buvę ir esantys alpinistai, kalnų turistai, outdoor sportininkai. Jie moka išklausyti, jiems lengva suprasti skirtingus kalniečių motyvus. Jie žino apie pasiruošimą kalnams, kaip organizuojamos ekspedicijos ir vyksta kopimai, pažįsta alpinistų bendruomenės narius. Jie pamatė ir patyrė kalnų trauką savo kailiu, suvokia pavojus, jaučia nostalgiją. Supratingų tautiečių manau yra 1-2 %.

2. Auksinis viduriukas. Tai turintys alpinistų tarp draugų, bendradarbių, kolegų, jų šeimos nariai. Taip pat besidomintys kalnais ir besinaudojantys infrastruktūra, užtikrinančia saugumą. Jie bandė vaikščioti kalnų takais, bet dažniau naudojasi keltuvais ir kita kalnų infrastruktūra. Žinoma, juos pakerėjo kalnų grožis. Tačiau stabdo rizika ar baimė. Nes suvokia, kad kontroliuoti gamtos stichijų 100 % neįmanoma. Todėl saugumo jausmas jiems yra aukščiau už alpinistų išsakomus motyvus, kodėl verta. Mėgsta kalnuose trekinti, slidinėti, naudotis laisvalaikio pramogomis aplinkoje, kurioje jaučiasi saugiai ir komfortiškai. Pusiau supratingų asmenų mūsų visuomenėje manau galima priskaičiuoti apie 20 %.

3. Tundra, priešiškai nusiteikusi alpinistų atžvilgiu. Tai jaunesnės ir pagyvenusios kartos atstovai, kuriuos nuo suvokimo apie alpinizmą skiria didžiulė praraja. Jie kalnus yra matę kompiuterio ekrane arba per kriminalinę kroniką. Naujajai vartotojų kartai yra beprasmiška aiškinti apie išėjimą už komforto zonos. Prisiurbę medijos pumpuojamo negatyvo, jie priversti išsilieti kibernetinėje erdvėje. Nes mokymo įstaigos nereikalauja fizinio aktyvumo, o darbe niekas nesiunčia į nepažįstamą kraštą savaitės komandiruotei. Kadangi neįsivaizduoja savaitės be interneto, facebook’o, žinių ir supermarketo, jiems yra nesuvokiama, kaip galima kalnuose kelias dienas savo pačio noru ir jėgomis nutolti nuo civilizacijos. Kur išsigelbėjimo variantas – viską mesti ir išeiti namo – neegzistuoja. Paprastai tundra neturi tarp draugų nė vieno asmens, kuris įkrėstų bent kiek kalnų tikroviškumo. Nes jie mano, kad geru alpinistu gali būti tik Stalonė. Minimaliai tai Tomas Kruzas. Tokių tipų procentas – kaip iš Pareto 80-20 dėsnio.

Bus daugiau…

7 komentarai

  1. Paujakas

    Rasiau, būtų įdomu padiskutuoti ne virtualioje erdvėje, o kokiame nors vakarėlyje arba net surengti viešą konferenciją-diskusiją, įtraukiant ir visiškai ne kalnų žmones, psichologus ir kitokią auditoriją.

    Bet pirmai pradžiai pasakysiu savo matymą – mėginimas apibendrinti „alpinistus“, mano nuomone, yra iškart pasmerktas nesėkmei. Tavo kategorijose savęs aš nematau. O tai reiškia, kad kiekvienas į kalnus einame dėl labai asmeninių priežasčių, kurių visų, drįstu teigti, iki galo patys nevisi ir suvokiame, arba jeigu ir suvokiame, tai nenorime sau to pripažinti. Ne visos priežastys yra labai gražios ir taurios.

    Nes ir ne kiekvienas alpinistas alpinistui alpinistas. (ar kalnų žygeivis kalnų žygeiviui kalnų žygeivis). O tai lemia būtent tos priežastys – kas yra konkrečiam subjektui kalnai.

    Ir toks kategorijų skirstymas, tiksliau, jų užvadinimas yra pleišto kalimas tarp suprantančių ir nesuprantančių. Vienus aukštini, kitus maišai su žemėmis. Tai konfliktas.

  2. Rasius

    Ačiū Paujakai už nuomonę. Nesistengiu visiems įtikti. Jei kažkas identifikuos save neigiamame personaže, tai gal susimąstys – kodėl?

    Galbūt ne visai supratai, ką parašiau. Bet aš nebandžiau apibendrinti alpinistų. O tik nupiešiau vieno jų portretą, kuris kardinaliai skiriasi nuo visuomenės įsivaizdavimo. Holivudas pasistengė paversti alpinistu S.Stalonę, o uolų laipiotoju T.Kruzą.
    Kategorijas išvedžiau tokias, kurias patogu aprašyti. Ir nematau tame problemos, nes tai asmeninė nuomonė. Kažkam patogu vartoti asilą, debilą ar durnių. Aš naudoju tundrą 🙂

    Matau specifinę problemą, kurią sunkiai įsivaizduoju kitose šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje, Šveicarijoje, Anglijoje ar Rusijoje. Jei apie ją tylėti – savaime ji neišsispręs. Vien kalbos situacijos irgi nepakeis – reikia strategijos.

  3. ghoul

    Nors bent kol kas pats į alpinistus nepretenduoju (gal nebent į tą „kalnais pasivaikščiojančių“ ir kitus ekstremalius sportus propaguojančių grupę), bet va niekaip nesuprantu, iš kur jūs ištraukėte „priešiškai nusiteikusių alpinistams“ (ar kitų ekstremalių pomėgių turintiems) ir dar 80 proc. populiacijos? Na nesu aš tokių sutikęs gyvenime. Taip, yra tokių, kurie nesupranta, kokio velnio savaitėmis gyventi palapinėje, kaip apsieiti be karšto dušo ryte ir vakare. Yra tokių, kurie nesupranta, „kaip tau nebaisu“, kuriems patiems nereikia adrenalino, nereikia nuovargio, nereikia pabandymo „o kiek aš iš savęs galiu išspausti“. Bet kad būtų priešiškai – būtent priešiškai, nusiteikę? Tikrai nė vieno tokio nepažįstu. Gal aš kažką ne taip darau? 🙂

  4. Rasius

    Šią statistiką išvedžiau pažvelgęs į komentarus, kai alpinistinė tema atsiranda pirmuose medios puslapiuose. Maždaug 4 komentarams prieš tenka 1 už alpinistus.
    Labai puiku, kad tokių personų nepažįstate realiame gyvenime. Nors ko gero, jie bijotų tai į akis išrėžti.

  5. ghoul

    Gal tiesiog apskritai nereikėtų daryti jokių toli siekiančių išvadų remiantis komentarais Delfi ar panašiuose portaluose. Nes jei imsime manyti, kad tenykštė publika yra reprezentatyvus visos visuomenės atspindys, tikrai labai greitai galima prarasti bet kokį tikėjimą žmonija. 🙂

  6. E

    Labai jau keistos kategorijos. Niekada nesu buvęs kalnuose, neturiu pažįstamų alpinistų, neužsiimu jokiu ekstremaliu sportu, bet visiškai suprantu alpinistus. Netgi pavydžiu aniem.

Parašykite komentarą