Pavasariu kvepiančios Kalėdos ir žiemos pramogos Šveicarijos Alpėse

Kalėdinės atostogos kalnuose jau tapo BlogamOre kasmetine tradicija. Kiekvienais metais paliekame šventinės nuotaikos, dovanų ir alkoholio liūne paskendusią gimtinę. Į kalnus leidžiamės pailsėti nuo Kalėdinio šurmulio, susikuriame šventę sau, pasikrauname naujos energijos. Iki šiol visada vykdavome į Aukštuosius Tatrus, nes tai arčiausi kalnai. Skaistei susiveikus ilgesnes atostogas, 2012 metų pabaigoje nusprendėme pamatyti žiemines Alpes bei Šveicarijoje aplankyti gimines ir draugus.

Berno Alpių trijulė

Pasiruošimas, kaip visada – trumpas. Rasius paskambino į Šveicariją pusseserei Jūratei, parašė kelias žinutes kalnų draugams. Įranga jau seniai paruošta laukė naujo sezono, teliko tik ją nutempti į automobilį. 4 poros slidžių, 6 poros batų, 2 poros lazdų, 2 komplektai ledo įrankių, 3 kuprinės, 2 šalmai, virvė ir kita alpinistinė įranga, miegmaišiai, kilimėliai ir dar krūva visokių daiktų. Tik palapinės nepaėmėm. Iškilo dilema, kaip apsirėdyti. Kadangi Lietuvoje siautėjo pūga, prisivilkom, kad šalta nebūtų. Žieminiai flysai, pūkės – vsio pa polnoj programie.

2012-ieji kaip tik sutapo su Majų kalendoriaus pabaiga. Išvažiuojant jautėsi, kad kažkokia pabaiga artėja. Motulė gamta nepagailėjo sniego ir vėjo. Vietom rodėsi, kad Žemė su Dangum susimaišė. Ties Marijampolės aplinkkeliu privažiavome nejudantį fūrų kamštį. Nuojauta ir besibaigiantis kuras neapgavo. Prasukę per Marijampolę išlindome tiesiai už incidento, užtvėrusio aplinkkelį. Iki pasienio vaizdai kaip iš siaubo filmo – kelią laižė didžiuliai sniego liežuviai. Nėrėme kiaurai per juos, kad neužklimpti Rasius negailėti gazo. Pakelės  nusėtos nepavažiuojančiomis ir nuo kelio nulėkusiomis fūromis. Pusnyse  užstrigę kapstėsi mikroautobusai.

Artėjant link naktinės Varšuvos vaizdas palaipsniui gerėjo. Lenkijos sostinėje sniego nė kvapo. Išbandėme naująją autostradą link Berlyno. Pasaka, neskaitant sumokėtų 70 – 80 zlotų. Vokietijoje pasitiko stiprios liūtys, sniegas pasimatė tik artėjant prie Šveicarijos sienos. Atvykę daugiau nei savaitei apsistojome jaukiuose Rasiaus pusseserės Jūratės šeimos namuose.

SLALOMAS

Nors Šveicarija – tikra kalnų šalis, tačiau žiemos sporto mėgėjai iš Lietuvos slidinėti ten vyksta gana retai. Tautoje susiformavęs stereotipas, kad Šveicarijos slidinėjimo kurortai – ne tik vieni geriausių Europoje, bet ir patys brangiausi.

Adelboden – vienas iš aukščiausiai vertinamų Šveicarijos slidinėjimo kurortų. Didžiąją masę atvykėlių sudaro šveicarai, o jie renkasi pačią aukščiausią kokybę. Tai daug pasako apie kurortą statusą. Slidinėjimo varžybos Adelbodene vyksta kasmet nuo 1956 metų. Svarbiausias 2013 metų varžybas Alpin World Cup sausio 12-13 dienomis transliavo Eurosport.

Slidinėti į Adelboden atvykome iškritus šviežiam sniegui. Radome pilną automobilių aikštelę. Parkavimo kainų nesiaiškinome, nes mašiną palikome miestelyje. Kelios minutės paėjėti nesudarė problemų. Vėliau sužinojome, kad visos parkavimo vietos Šveicarijoje kurortuose mokamos. Dienai kainuoja 4 – 6 frankai, kas nėra labai daug.

Kas laukia atvykusių slidinėti į Adelboden? 72 keltuvai, 210 km trasų, iš kurių 92 mėlynos, 96 raudonos ir 22 juodos. Bei nerealiai daug šlaitų, kur šviežiame sniege viražus paišė freeride meistrai. Keltuvais galima pasikelti į priešingus kalnų vakarinius šlaitus, kur yra Lenk kurortas. Adelboden, Lenk ir Frutigen galioja tas pats skipasas.

Skipasai nėra patys pigiausi (kainyną rasite čia), bet mažų kainų Šveicarijoje nelabai ir išeis rasti. Už pasirinkimą ir kokybę tenka mokėti. Arba galima tenkintis bugeliniais ir keltuvais su inkarais prie 4 – 5 trasų. Tokiuose slidinėjimo kurortėliuose skipasai gali būti per pus pigesni. Tiesą pasakius, norėjome šį variantą irgi išbandyti. Tačiau dėl šiltų orų ir ištirpusio sniego mažieji kurortai neveikė. Sniegas išsilaikė tik aukštai, kalnų apsuptyje.

Trasos paruoštos puikiai, paženklintos, yra nemažai elektroninių informacinių stendų. Panorama galima mėgautis visą giedrą dieną. Gaila, kad fotoaparato nepaėmiau. Eilių niekur nesimatė. Pagrindiniai keltuvai sėdimi, tik prie varlinykų yra tablečių ar inkarų. Kelios trasos yra skirtos rogutėms, jos pažymėtos violetine spalva. Tarp keltuvų stočių kai kur kursuoja ski busas.

LYGUMŲ SLIDINĖJIMAS

Šis slidinėjimo būdas Šveicarijoje nėra labai populiarus, bet akivaizdu kad susidomėjimas auga. Beveik prie kiekvieno kalnų slidinėjimo kurorto galima rasti įrengtų cross-country trasų. Slidinėti lygumose gerokai pigiau, nei slalome. Ir įranga kelis kartus pigesnė. Galbūt tai skatina vis daugiau šveicarų stotis ant siaurų slidžių.

Pastebėjome, kad lygumomis labiau mėgsta slidinėti vyresnio amžiaus publika. Paauglių trasose nesimatė, slalomas juos labiau traukia. Bet sekmadienį Kandersteg cross-country trasose sutikome didžiulį būrį vaikų, kurie treniravosi ir tarpusavyje varžėsi. Juos slidinėti vežasi tėvai ir sporto būreliai.

Kandersteg cross-country infrastruktūra išties puiki. Nors kai slidinėjome buvo pliusinė temperatūra ir įdienojus prasidėjo nedidelis lietus, kiekvieną dieną tvarkomose trasose sniego niekur netrūko. Trasų šakojimuose stovi nedidelės rodyklėlės, nurodančios kryptį. Įrengti informaciniai stendai su trasų schemomis. Taip pat yra nemokamų popierinių lankstinukų su trasų aprašymais ir schemomis. Orientuotis tarp gausybės trasų nėra labai lengva, bet pasiklysti būtų sudėtinga.

Lygumų trasos Šveicarijoje skirtingomis spalvomis ženklinamos panašiai, kaip ir slalome. Mėlyna yra lengva, be statesnių pakilimų, stadiono tipo trasa. Raudona ir žalia – vidutinio sudėtingumo, vingiuota, turi mažų kalniukų ir trumpų stačių nusileidimų. Juoda turi statesnių įkalnių ir ilgų siaurų ir stačių nusileidimų. Juodomis slidinėja rimtai nusiteikę atletai ir sportininkai. Dar yra geltonos panoraminės trasos, kurios yra ilgesnės ir eina miestelių apylinkėmis. Dažnai viena trasa persidengia su kita, todėl reikia būti atidžiam. Pavyzdžiui čiuožiant geltona, galima išlįsti į juodą trasą (atkarpa tuomet būna paženklinta geltonu – juodu punktyru).

Pabaigai apie kainas. Kandersteg dienos bilietas kainuoja 8 CHF, Adelboden – 6 CHF, Grindelwalde – 9 CHF.

Visus Šveicarijos kalnų kurortų aprašymus su kainomis rasite šioje nuorodoje.

LEDO LAIPIOJIMAS

Dar būnant Lietuvoje Rasius užmezgė kontaktą su Montis Magia alpinistais Saule ir Gediminu. Jie šiuo metu gyvena ir studijuoja Ciūriche. Nors pavasariniai orai kėsinosi sugriauti visus planus, suspėjome išbandyti Sertig ir Kandersteg ledines kaskadas. Plačiau apie tai aprašyta IceCamp.lt.

KALĖDOS

Jei gruodį jūsų keliai ves pro Berną, nepatingėkite užsukti pamatyti nemokamą šviesų ir erdvinių projekcijų reginį po atviru dangumi.

Mes Kalėdas laikome gražiausia metų švente. Ko gero dėl to kasmet stengiamės ištrūkti iš tradicinės aplinkos ir atrasti kažką naujo. Praėjusių metų šventė taip pat pasižymėjo naujais patyrimais. Pamatėme ir pajutome, kaip Kalėdos švenčiamos Šveicarijoje. Dėkojame Jūratei ir jos vyrui Roniui, dukroms Karinai, Evelinai ir Emilijai bei tetai Elvyrai už puikias akimirkas, rūpestį ir džiaugsmą. Buvo be galo malonu trumpam pabūti didelės ir draugiškos šeimos dalimi.

Išvykstant iš žiemos speigais sukaustytos Lietuvos tikrai nesitikėjome, kad Šveicarijoje atrasime pavasarį. Nors tai gerokai koregavo mūsų planus, džiaugiamės gamtos išdaigomis ir netikėta proga pasimėgauti pavasariška šiluma, pajusti Alpių didybę bei išbandyti įvairias žiemos pramogas.

vaivorykštė

Kalėdų antrą dieną pajudėjome namolio. Ta proga gamta padovanojo dar vieną siurprizą. Ar kas nors matėte vaivorykštę per Kalėdas? Pakeliui namo užsukome į Drezdeną, Augusto ir Katjos namus. Rasius įvykdė dar vieną misiją – susipažino su asmenybe, įkvėpusia keliavimą paversti gyvenimo būdu. Interviu su Augustu Klygiu – jau greitai!

Parašykite komentarą